Miesto dydžio kometai, skriejančiai link Žemės, po didžiulio ugnikalnio išsiveržimo "išaugo ragai"

Kometa, pavadinta 12P/Pons-Brooks (12P), yra šaltoji vulkaninė, kometa. Kaip ir visos kitos kometos, šis ledinis objektas sudarytas iš kieto branduolio, pripildyto ledo, dulkių ir dujų mišinio, ir yra apsuptas neaiškaus dujų debesies, vadinamo koma, kuris sklinda iš kometos vidaus.

Tačiau, kitaip nei daugumoje kitų kometų, dujų ir ledo 12P branduolio viduje susikaupė tiek daug, kad dangaus objektas gali smarkiai sprogti, pro didelius branduolio apvalkalo įtrūkimus iššaudamas savo ledinius vidurius, vadinamus kriomagma.

Liepos 20 d. keli astronomai užfiksavo didelį kometos, kuri staiga tapo apie 100 kartų ryškesnė nei paprastai, išsiveržimą, pranešė Spaceweather.com.

Šis ryškumo padidėjimas įvyko, kai kometos koma staiga išsipūtė nuo dujų ir ledo kristalų, išsiskyrusių iš kometos vidaus, todėl ji galėjo atspindėti daugiau saulės šviesos atgal į Žemę. 

Padidintas kometos vaizdas / 12P (apvesta apskritimu) nuotrauka, padaryta liepos 24 d. Nepaisant mažos nuotraukos skiriamosios gebos, aiškiai matomi komos ragai. (Thomas Wildoner/Temiosios pusės observatorija)

Liepos 26 d. duomenimis, kometos komos skersmuo išaugo iki maždaug 143 000 mylių (230 000 km), t. y. daugiau nei 7 000 kartų platesnis už jos branduolį, kurio skersmuo yra apie 18,6 mylių (30 km), elektroniniu paštu "Live Science" sakė Didžiosios Britanijos astronomų asociacijos astronomas Ričardas Milesas (Richard Miles), tyrinėjantis kriokalorines kometas.

Tačiau įdomu tai, kad dėl išsiplėtusios komos formos nelygumų kometa atrodo taip, tarsi jai būtų išdygę ragai.

Kiti ekspertai taip pat palygino deformuotą kometą su "Tūkstantmečio sakalu" - vienu iš kultinių kosminių laivų iš "Žvaigždžių karų", pranešė Spaceweather.com.

Neįprastą kometos komos formą greičiausiai lėmė netaisyklinga 12P branduolio forma, sakė Milesas. Ištekančioms dujoms greičiausiai iš dalies trukdė iš branduolio išsikišusi skiltis, dėl kurios išsiplėtusioje komoje susidarė "įpjova".

Dujoms toliau tolstant nuo kometos ir augant, įpjova, arba "šešėlis", tapo dar labiau pastebimi, pridūrė jis. Tačiau išsiplėtusi koma galiausiai išnyks, nes dujos ir ledas taps per daug išsisklaidę, kad atspindėtų saulės šviesą.

29P kometos komos ir uodegos infraraudonųjų spindulių vaizdas po išsiveržimo 2003 m. gruodžio 8 d.

Vulkaninės kometos 29P/Schwassmann-Wachmann kometos komos ir uodegos infraraudonųjų spindulių vaizdas po išsiveržimo 2003 m. gruodžio 8 d. (NASA/Spitzerio kosminis teleskopas )

Tai pirmas didelis 12P kometos išsiveržimas, užfiksuotas per 69 metus, sakė Milesas, daugiausia dėl to, kad jos orbita pernelyg nutolusi nuo Žemės, kad būtų galima pastebėti jos išsiveržimus.

12P turi vieną ilgiausių žinomų orbitos periodų iš visų žinomų kometų. Visiškai apskrieti aplink Saulę plaukiojančiam ugnikalniui prireikia maždaug 71 metų, per kuriuos jis katapultuojamas į tolimiausius Saulės sistemos kampelius.

Kometa 2024 m. balandžio 21 d. turėtų pasiekti artimiausią tašką Saulėje, o 2024 m. birželio 2 d. labiausiai priartėti prie Žemės - tuomet ji bus matoma naktiniame danguje, pranešė Spaceweather.com.

Todėl per ateinančius kelerius metus žemiečiai gali išvysti daugiau išsiveržimų.

Tačiau 12P nėra vienintelė vulkaninė kometa, į kurią šiuo metu tyrėjai yra nukreipę savo žvilgsnius.

Per pastaruosius kelerius metus įvyko keli ryškūs išsiveržimai iš 29P/Švasmano-Vachmano (29P) - vulkaniškiausios Saulės sistemos kometos.

2022 m. gruodį astronomai tapo didžiausio per maždaug 12 metų 29P išsiveržimo liudininkais - į kosmosą buvo išpurkšta apie 1 mln. tonų kriomagmos.

Šių metų balandį mokslininkams pirmą kartą istorijoje pavyko tiksliai nuspėti vieną iš 29P išsiveržimų dar prieš jam įvykstant, nes buvo pastebėtas šiek tiek padidėjęs šviesumas, kuris rodė, kad ruošiantis išsiveržti iš kometos branduolio ištekėjo daugiau dujų.

Šaltinis: livescience.com