Mėnulyje jau gali būti atrasta gyvybė, o kita NASA misija gali ją rasti

Šis nusileidimas, vykdomas misijos, pavadintos "Artemis 3", metu, bus pirmasis žmonių nusileidimas Mėnulyje nuo 1972 m. gruodžio mėn., kai "Apollo 17" mėnuleigiai išmaišė pilkąsias dulkes.

"Artemis 3" turėtų būti pirmoji iš kelių žmonių misijų į Artemio poliarinę tyrimų zoną - regioną, esantį į ašigalius nuo 84 laipsnių pietų platumos.

Nauji tyrimai rodo, kad būsimieji Mėnulio pietų ašigalio regiono lankytojai turėtų ieškoti gyvybės įrodymų itin šaltuose, nuolat šešėlyje esančiuose krateriuose - organizmų, kurie galėjo nukeliauti iš Žemės.

Mikrobiologinė gyvybė galėtų išgyventi atšiauriomis sąlygomis netoli Mėnulio pietų ašigalio.

Vienas ryškiausių dalykų, kuriuos nustatė mokslininkų komanda, yra tai, kad, atsižvelgiant į naujausius tyrimus, susijusius su tam tikros mikrobinės gyvybės išgyvenimo sritimis, kai kuriuose beoriuose kūnuose gali būti potencialiai tinkamų gyventi nišų tokiai gyvybei santykinai apsaugotose vietose.

Iš tiesų, Mėnulio pietinis ašigalis gali pasižymėti savybėmis, dėl kurių tam tikra mikrobinė gyvybė gali išgyventi ir galbūt net epizodiškai augti, sakė Saxena.

Šiuo metu stengiamės suprasti, kokie konkretūs organizmai gali išgyventi tokiuose regionuose ir kokios Mėnulio poliarinių regionų sritys, įskaitant tyrinėjimui svarbias vietas, gali būti tinkamiausios gyvybei palaikyti.

Neseniai vykusiame moksliniame seminare apie galimas "Artemis 3" nusileidimo vietas pristatytame darbe tyrimo nariai pranešė, kad Mėnulio pietiniame ašigalyje gali būti nemažai paviršiaus nišų, kurios galėtų būti tinkamos gyventi daugeliui mikroorganizmų.

Ar gali būti, kad saulės nutviekstuose Mėnulio krateriuose slypi Žemės istorijos pavyzdžiai?

Maži mūsų planetos gabalėliai galėjo būti išmesti į Mėnulį kaip "Žemės meteoritai" - uolienos, kurias į kosmosą išmušė galingi kosminiai smūgiai.

Tokia galimybė iš tiesų egzistuoja, - sakė Heter Grejem, NASA Goddardo instituto organinės geochemijos specialistė, taip pat tyrimo grupės narė. Tačiau tai nereiškia, kad Žemės mikrobai taip pat išgyveno šią kelionę į kosmosą.

Nors nežemiškas organinių molekulių pernešimas iš meteoritinių šaltinių yra labai tikėtinas ir iš tiesų pastebėtas analizuojant mūsų pačių žemiškus meteoritus, mikrobų pernešimas iš panašių šaltinių neturi tokio pat svorio įrodymų. Tai gali būti įdomi idėja, tačiau be gyvybingų duomenų šis kelias negali būti įtrauktas į šį tyrimą.

Mokslininkai teigė, kad dar svarbiau yra tai, jog tyrimo komanda puikiai supranta daugybę būdų, kuriais žmonės gali būti didžiausiais mikrobų pernešėjais į Mėnulį.

Žmones laikomi labiausiai tikėtinu vektoriumi, atsižvelgdami į gausius turimus duomenis apie tyrinėjimo istoriją ir smūgių įrašus, kurie yra antrasis, nors ir ne toks įtakingas, ankstyvasis antžeminis šaltinis", - pridūrė L. Graham.

Šaltinis:https://www.livescience.com