Lietuvos drąsa turi savo kainą: Kinijai tai yra problema, su kuria jie privalo nedelsiant susitvarkyti

„Tai yra labai jautri teritorija Kinijai dėl to, kad istoriškai, santykiuose su kitomis valstybėmis, buvo labai probleminė teritorija.

1895 m. ši sala buvo perduoda Japonijai pagal taip vadinamą vieną iš nelygiaverčių sutarčių ir Kinija dar iš šiandien, ko gero, jaučiasi, kad buvo savotiškai apgauta“, – „Žinių radijo“ laidoje „Euranet Plus“ sakė ekspertė.

Kiek vėliau Taivanio sala sugrįžo į Kinijos žinią, tačiau po pilietinio karo Kinijos komunistų partija liko Kinijos žemyninėje dalyje.

„Rezultate viena šalis įsteigė valstybę Taivanyje ir paskelbė valstybę, o po kelerių metų 1949-aisiais komunistų partija paskelbė įkurianti Kinijos Liaudies Respubliką.

Ta situacija buvo labai sudėtinga – pilietinio karo rezultate atsirado dvi valstybės, kurios abi teigia, kad jos yra Kinija“, – aiškino V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė.

Todėl Kinija dabar, pasak jos, jaučia norinti prisijungti Taivaną tarsi istorinę skolą ir tokias intencijas demonstruoja – jau nuo penktadienio, kai kinai minėjo savo nacionalinę dieną, Taivano oro gynybos zoną pažeidė 150 Pekino karo lėktuvų.

Ar karinis konfliktas yra realus?

Visgi kol kas, kaip sakė politologė, sunku pasakyti, ar konfliktas virs kariniu.

„Čia iš dalies yra nesibaigianti diskusija.

Pabaiga bus tada, kai pamatysime, ar iš tiesų konfliktas prasideda.

Kinija tikrai daro spaudimą, daro psichologinį spaudimą ir karinėmis priemonėmis, jėga daro spaudimą Taivanui.

Tai buvo beprecedentis spaudimas šiuo metu, kadangi Kinijos pajėgos labai didelį kartų kiekį pažeidė Taivano oro erdvę.

Tai yra ženklas, kad „mes esame čia, stebime matome, kokios pratybos su tarptautiniais užsienio partneriais vyksta ir Kinijos išlaisvinimo armija yra čia“. Tokia žinutė“, – pastebėjo V. Mačikėnaitė-Ambulevičienė.

„Faktas lieka faktu, kad Kinija vis dar tvirtina, jog ateityje kažkada mes turime prijungti Taivaną prie Kinijos.

Kartais kai kuriose kalbose tas taikaus prisijungimo žodis „taikus“ minimas, kartais jis praleidžiamas“, – tęsė pašnekovė.

Ji pasakojo, kad yra vertinama, jog per keturis metus Kinijos kariniai pajėgumai pasieks tą lygį, kad jie galėtų nesunkiai užimti Taivaną.

„Kai bus tokia situacija, kad Kinija jausis pakankamai pasitikinti savimi, jog jos kariniai pajėgumai leidžiant tai padaryti ir, esant reikalui, kovoti su JAV pajėgomis, turbūt Kinija įgis dar daugiau pasitikėjimo savimi. Klausimas, ar Kinija ryšis pati pradėti konfliktą – sudėtingas klausimas“, – sakė tarptautinio Japonijos universiteto docentė.

Visgi, pasak V. Mačikėnaitės-Ambulevičienės, jeigu, Kinijos supratimu, bus peržengta raudona linija, karinis konfliktas tada yra įmanomas.

„ES ir apskritai Vakaruose labai ilgą laiką buvo nusistovėjusi praktika, kad faktiškai santykiai su Taivanu plėtojami – yra ekonominiai, kultūriniai santykiai, mainai, bendradarbiavimas, tačiau politika lieka nuošalyje.

Toks yra nerašytas susitarimas, kad tai vyksta, be abejo, pakankamai aukštu lygiu, bet niekas garsiai nesako, kad tai yra valstybė ir mes su šia valstybe, pavadinimu Taivanas, dabar oficialiai turėsime santykius. Tai daug metų, dešimtmečiais nusistovėjusi praktika“, – komentavo politologė.

Kinija jau dabar tikriausiai ieško, kaip paveikti Lietuvą ir kitas šalis

Tokios pozicijos, kaip pažymėjo ji, iki šiol laikėsi visos ES valstybės.

„Šiuo metu mes matome pokyčio pradžią.

Sunku vertinti, kaip elgsis kitos valstybės, nes kai Lietuva paskelbė išstojanti iš 17+1 formato, (…) tuo metu irgi buvo kalbama, kad lyg ir daugiau valstybių paseks Lietuvos pavyzdžiu.

Šiandien mes matome, kad nebuvo nė vienos valstybės, kuri būtų priėmusi tą pačią poziciją“, – kalbėjo V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė.

Taigi pokyčiai, anot pašnekovės, prasideda, bet kol kas nelabai aišku, prie kokių rezultatų tai prives.

„Kinijos centrinei valdžiai tai labai didelis spaudimas.

Tas pavadinimas – taivanietiška atstovybė Lietuvoje – yra iš tiesų labai didelis spaudimas ir ES didžioji dalis valstybių laikosi tos pozicijos, kad palaikyti tą situaciją kaip yra dabar visgi turbūt yra visoms šalims naudinga, nors ji yra labai neaiški“, – sakė ekspertė.

Taigi ir toliau kol kas, kaip sakė politologė, nėra aišku, kuo laikomas Taivanas – ar savarankiška, nepriklausoma valstybe, ar ne.

„Tas neaiškumas yra tiesiog patogus, nes taip galima gyventi be konflikto ir palaikyti tokią situaciją. ES kol kas laikosi šito, bet centrinėje Europoje matome pokyčio pradžią“, – teigė V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė.

Komentuodama Lietuvos sprendimą šalyje atidaryti Taivano pavadinimo atstovybę, politologė pastebėjo, kad mums ambasados pavadinimas gali atrodyti tik smulkmena.

„Tai gali mums atrodyti visiška smulkmena, bet iš tiesų tai yra labai, labai didelė problema Kinijai ir jai labai didelis iššūkis.

Reikėtų nepamiršti to dalyko, kad Kinijai tai yra problema, su kuria jie privalo nedelsiant susitvarkyti.

Tai reiškia, kad jie turi įtikinti arba Lietuvą pakeisti pavadinimą, arba įtikinti kitas valstybes neiti tuo pačiu keliu“, – sakė V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad net JAV kalbama apie tai, jog Taivanas prašo pakeisti Taipėjaus atstovybės pavadinimą.

„Tai labai komplikuotų santykius į Kiniją. Tai visgi yra pirmas žingsnis link to, kad Taivano statusas pradeda keistis.

Iki šiol buvęs Kinijos dalimi, Taivanas tarsi pagal tą pavadinimą tampa nepriklausomu veikėju tarptautinėje arenoje“, – konstatavo politologė.

Dėl to Kinijos atsakas, kaip pripažino laidos dalyvė, bus labai stiprus.

„Mes neturime labai glaudžių santykių su Kinija ir mums tai nėra didelė problema, visgi kinai, ko gero, ieško intensyviai būdų, kaip rasti tą silpną vietą, kur Lietuva iš tiesų pajustų efektą ir kur kitos šalys pagalvotų, kad gal visgi nereikėtų taip radikaliai elgtis su Kinija“, – pridūrė V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė.

Kinija