Latviškų prekių eksportas į Rusiją nestoja

„Latvijos ekonomikos ministerija, apeliuodama į komercinė informacijos konfidencialumą, atsisakė pateikti įmonių, ir toliau eksportuojančių produkciją į Rusiją, sąrašą. Motyvacija tęsti bendradarbiavimą - pati įvairiausia; nuo humanitarinių veiksnių iki racionalių paskaičiavimų", - patikslina LSM.lv.

Latvijos žiniasklaidos duomenimis, 2019 metais prekes iš Latvijos į Rusiją eksportavo 1095 įmonės, per pirmuosius 2023 metų mėnesius tokių buvo tik 307. Gegužę pagrindinėmis išvežamomis prekėmis buvo: alkoholis, maistas, chemija, vaistai, įranga, mechanizmai, elektros įranga, tekstilės gaminiai.

Taip pat buvo nurodyta, kad su Rusija bendradarbiauja visos farmacijos įmonės. Jos tiekia vaistus širdžiai, neurologinius, akušerinius bei kovai su vėžiu skirtus preparatus.

Per 5 mėnesius alkoholio eksportas išaugo 165 proc. Tiesa, patys Latvijos verslininkai išsakė prielaidą, kad eksportu, pagrinde, užsiima šalyje registruotos Vakarų įmonės. Jos įveža alkoholį į Latviją, o jau iš čia perveža jį į Rusiją. Deja, ar eksportuojamas į Rusiją „Rygos balzamas" ir kokiomis apimtimis, verslininkai patikslinti nepanoro.

O štai apatinio trikotažo gamintojai „Lauma Lingerie" patvirtino, kad apatinių ir maudymosi kostiumėlių eksportas vyksta ankstesnėse apimtyse.

Siuvimo, įrangos gamybos ir metalo apdirbimo sektoriai, daugiausia, užsiima reeksportu. Jie rusams tiekia šildymo katilus, sodų ir miškų techniką bei atsargines dalis jai.

„Jeigu konkrečiai sričiai netaikomos sankcijos, verslas vadovaujasi principu: kas nedraudžiama, tas leidžiama. O tiekti Rusijai prekes ar ne, kiekvienas verslininkas sprendžia pats", - teigė portalo pašnekovai.

LSM.lv apklausti Rygos gyventojai, dažniausiai, pasisakė prieš prekybą su Rusija.

„Turime nutraukti visus santykius su mūsų agresyviu kaimynu, nes aiškiai matome, kokios būna pasekmės, jeigu jūsų verslas priklauso nuo bendradarbiavimo su rusais. Nemanau, kad tai patikimas planas galvojant apie perspektyvas", - teigė Emilis.

O štai Latvijos chemijos-farmacijos asociacijos pirmininkas Vitalijus Skrivelis pareiškė, kad ne visi rusai privalo kentėti. „Jeigu nustosime tiekti vaistus Rusijos piliečiams, jie praras galimybę išgyventi", - patikslino jis.

Kitokio požiūrio laikėsi Alkoholio gamintojų asociacijos direktorius Davis Vitols.

„Nemanau, kad bendradarbiavimas su Rusija turėtų būti kažkuo privalomu. Net žiūrint iš ekonominių pozicijų, nutraukę prekybą, mes paliekame Rusiją be pinigų. Tačiau tai - mano asmeninė nuomonė. Be to, alkoholis, jeigu jo vartojama per daug, kenkia sveikatai", - apibendrino jis.

Prieš kurį laiką Respublika.lt rašė apie tai, kad toliau su Rusija bei Baltarusija prekiauja ir dalis Lietuvos įmonių. Tiesa, jų sąrašo, taip pat apeliuodamos į konfidencialumą, mūsų šalies institucijos nepateikė.