Kremlius pareikalavo, kad valstybinė žiniasklaida nevadintų Zelenskio prezidentu

VE.LT

2023-09-18 21:59

Rusijos prezidento administracija pareikalavo, kad kontroliuojama žiniasklaida nustotų Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį vadinti prezidentu. Reikalavimas taikomas visų rūšių žiniasklaidos priemonėms, įskaitant televizijos kanalus ir internetinę žiniasklaidą, "Cholod" sakė tokį nurodymą gavusių žiniasklaidos priemonių darbuotojai.

Direktyva buvo išsiųsta penktadienio, rugsėjo 15 d., vakare.

Pasak Cholodo pašnekovų, naujus standartus bandoma primesti visoms kontroliuojamoms redakcijoms: "nuo TASS iki "Ridovka".

Keliuose leidiniuose reikalavimai sukėlė darbuotojų pyktį, o kai kurie pagrasino išeiti iš darbo.

Kremliaus atstovai siūlo leidiniams arba neminėti Vladimiro Zelenskio pareigų, arba nušviečiant jo veiklą vartoti frazę "Zelenskio režimas".

Be antraščių, šis reikalavimas taip pat taikomas pagrindiniam medžiagos tekstui ir nugarėlėms - dalims, kuriose pasakojamos įvykių aplinkybės.

Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama antraštėms, kad Vladimiras Zelenskis nebūtų oficialiai įvardijamas kaip prezidentas, kai informacija perduodama naujienų agregatoriuose.

Agentūra "RIA Novosti", priklausanti holdingui "Rossija Segodnia", kuriam vadovauja subankrutavęs propagandistas Dmitrijus Kiseliovas, savo pirmadienio, rugsėjo 18 d., publikacijose V. Zelenskio nenurodo kaip prezidento, kaip sužinojo "The Moscow Times":

V. Zelenskio pareigos nenurodomos, o straipsniuose vartojamas tik Ukrainos prezidento vardas ir pavardė.

Naujienų agentūra TASS ir toliau Zelenskį vadina prezidentu.

Nuo pat karo Ukrainoje pradžios Rusijos valdžios institucijos aktyviai stebi žiniasklaidos vartojamas formuluotes.

2022 m. kovo pradžioje Valstybės Dūma papildė Baudžiamąjį kodeksą keliais naujais straipsniais, kad apsaugotų Rusijos kariuomenę "informaciniame kare".

Per karo metus, iki 2023 m. vasario, mažiausiai 196 asmenys tapo kaltinamaisiais bylose dėl karinių klastočių platinimo (Rusijos baudžiamojo kodekso 207.3 punktas) ir kariuomenės diskreditavimo (Rusijos baudžiamojo kodekso 280.3 punktas), pranešė projektas "Tinklo laisvės".

Vien 2022 m. pagal "karinių klastočių" straipsnį buvo pradėtos 145 bylos.

Iš jų 21 byla buvo skirta žurnalistams, dar 13 - tinklaraštininkams ir "Telegram" kanalų administratoriams.

Taip pat žinoma, kad mažiausiai 52 asmenys buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal baudžiamąjį straipsnį dėl "kariuomenės diskreditavimo".

Tarp jų yra penki tinklaraštininkai ir "Telegram" kanalų administratoriai, taip pat du žurnalistai.

Šaltinis: "The Moscow Times"