Kodėl į Pietų Korėją siunčiamas JAV slaptas povandeninis laivas ir apie tai pasakojama pasauliui?

Planai pirmą kartą nuo 1981 m. dislokuoti JAV branduolinį povandeninį laivą Pietų Korėjoje buvo svarbiausias Vašingtono deklaracijos - priemonių, kuriomis siekiama priversti Pchenjaną dukart pagalvoti apie branduolinę ataką prieš pietinę kaimynę, - pristatymo aktas.

"Mūsų abipusės gynybos sutartis yra geležinė, ir tai apima mūsų įsipareigojimą pratęsti atgrasymą - ir tai apima branduolinę grėsmę, branduolinį atgrasymą", - sakė JAV prezidentas Joe Bidenas spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose kartu su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk Yeolu.

Tačiau nors šis žingsnis turi didžiulę simbolinę vertę, kai kurie ekspertai abejoja, ar jis prasmingas kaip karinis žingsnis.

Vieni pabrėžia, kad povandeniniai laivai gali smogti Šiaurės Korėjai už tūkstančių mylių; kiti teigia, kad povandeninio laivo išsiuntimas į užsienio uostą, kuris yra labai viešas, tik sumažina slapto ginklo veiksmingumą.

Štai ką reikia žinoti apie povandeninį laivą ir kodėl jis plaukia į Pietų Korėją.

Jis vadinamas "bumeriu

JAV karinis jūrų laivynas turi 14 Ohajo klasės balistinių raketų povandeninių laivų (SSBN) su branduoliniais varikliais, aštuoni iš jų bazuojasi Vašingtono valstijoje, o šeši - Džordžijoje.

Šių 560 pėdų ilgio povandeninių laivų, paprastai vadinamų "bumeriais", keliamoji galia panardinus yra daugiau kaip 18 000 tonų, o kiekvieną jų varo vienas branduolinis reaktorius.

Karinis jūrų laivynas teigia, kad Ohajo klasės povandeninis laivas vidutiniškai 77 dienas praleidžia jūroje, o po to 35 dienas - uoste techninei priežiūrai.

Povandeniniai laivai turi po dvi įgulas, vadinamąsias mėlynąją ir auksinę, kurios keičiasi, kad 155 kiekvienos įgulos povandenininkai tarp patruliavimų galėtų tinkamai pailsėti ir pasitreniruoti.

Kokius ginklus jie turi?

Kiekvienas Ohajo klasės povandeninis laivas turi ne daugiau kaip 20 "Trident II" balistinių raketų.

Šių raketų veikimo nuotolis - 4 600 mylių (7 400 km), o tai reiškia, kad jos gali pataikyti į taikinį Šiaurės Korėjoje iš didžiulių Ramiojo, Indijos ar Arkties vandenynų plotų.

"Kariniu požiūriu (šiems povandeniniams laivams) nebūtina būti netoli Korėjos, kad pasiektų potencialius taikinius joje", - sakė Jungtinių Valstijų studijų centro mokslinis bendradarbis Blake'as Herzingeris.

Kiekviena "Trident" raketa gali nešti kelias kovines galvutes, kurios gali būti nukreiptos į atskirus taikinius.

Branduolinės grėsmės iniciatyvos, veikiančios Džeimso Martino branduolinio ginklo neplatinimo studijų centre, skaičiavimais, kiekviena "Trident" raketa gali nešti keturias branduolines kovines galvutes, o tai reiškia, kad kiekvienas JAV balistinių raketų povandeninis laivas gali turėti apie 80 branduolinių galvučių.

Kitaip tariant, vienas "Trident" ginkluotas povandeninis laivas galėtų sunaikinti visą Šiaurės Korėją.

Kam siųsti vieną į Pietų Korėją?

Analitikai teigia, kad JAV karinio jūrų laivyno balistinių raketų povandeninio laivo buvimas Pietų Korėjos uoste būtų grynai simbolinis.

Vienas iš branduolinio atgrasymo veiksnių yra neapibrėžtumas.

"Branduolinis atgrasymas reikalauja, kad priešininkas žinotų apie branduolinės valstybės ginklų egzistavimą ir mastą, tačiau negalėtų žinoti tikslaus pajėgumų masto ar vietos, taip pat kada jie gali būti panaudoti", - sausio mėn. rašė JAV karinio jūrų laivyno komandoras Danielis Postas (Daniel Post) JAV Karinio jūrų instituto žurnale "Proceedings".

JAV balistinių raketų povandeninis laivas, slypintis šimtų pėdų gylyje po vandenyno paviršiumi už tūkstančių mylių nuo Šiaurės Korėjos, vis tiek būtų Pchenjano smūgių zonoje, tačiau Šiaurės Korėjai būtų beveik neįmanoma jo pastebėti.

Į Pietų Korėją į uostą atplaukęs povandeninis laivas, dėl kurio vizito į uostą reikia susitarti prieš 24-48 valandas, būtų kur kas geriau matomas, o tai suteiktų Šiaurės Korėjai pranašumą, sakė Šusteris.

"Jei Kim Jong Unas norėtų suduoti netikėtą smūgį, mes jam nurodėme povandeninio laivo buvimo vietą ir laiką, kada jis ten bus", - sakė Schusteris.

Tik simboliška?

Pasak analitikų, JAV nori patikinti vieną iš svarbiausių savo sąjungininkių, kad ji jai atstoja nugarą.

Kim Jong Unas didina Šiaurės Korėjos branduolinių raketų pajėgas, o 2022 m. jas išbandė rekordiniu greičiu. O Naujųjų metų išvakarėse pasakytoje kalboje Šiaurės Korėjos lyderis paragino "eksponentiškai didinti" savo šalies branduolinių ginklų arsenalą, atsakydamas į, jo teigimu, Pietų Korėjos ir Jungtinių Valstijų keliamas grėsmes.

Kimo grasinimai paskatino kai kuriuos Pietų Korėjos gyventojus paraginti Seulą pačiam tapti branduolinę ginkluotę turinčia valstybe. JAV nenori, kad pusiasalyje būtų platinamos branduolinės ginkluotės, todėl stengiasi nuraminti savo sąjungininkę, didindamos savo pajėgų matomumą regione, be kita ko, skraidindamos branduolinį ginklą galinčius nešti bombonešius B-52 danguje aplink Pietų Korėją.

Seule įsikūrusio Sedžiongo instituto Gynybos studijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Kim Jung-supas sakė, kad povandeniniai laivai tik dar labiau sustiprina šią mintį ir padidina JAV patikimumą.

"Žinoma, tai skirtingų tipų ginklai, bet nemanau, kad esminio skirtumo yra tame, jog tai yra strateginės priemonės, kurios iš esmės siunčia Šiaurės Korėjai branduolinio atsakomojo smūgio žinią", - sakė Kimas.

Kalbant apie JAV povandeninių laivų pažeidžiamumą, kai kurie analitikai sako, kad toks scenarijus įvyktų tik kaip branduolinio karo preliudija - tuomet povandeninis laivas jau būtų neįvykdęs savo pagrindinės atgrasymo misijos.

"Jų pagrindinė paskirtis - atgrasyti ir nuraminti", - sakė Singapūro nacionalinio universiteto Lee Kuan Yew viešosios politikos mokyklos vyresnysis mokslo darbuotojas Drew Thompsonas.

"Strateginiai ginklai, tokie kaip balistinių raketų povandeninis laivas ir jo krovinys, nėra skirti naudoti".

YouTube ekrano nuotr.