Klimatas sparčiai keičiasi ir pasaulyje gali padaugėti žemės drebėjimų

Dėl klimato kaitos daugėja kitų stichinių nelaimių, pavyzdžiui, gaisrų ir uraganų. Ar dėl to gali padažnėti žemės drebėjimų?

Šį klausimą nagrinėjo "Live Science".

Kaip žinote, pavojingiausias žemės drebėjimo tipas yra tektoninis žemės drebėjimas.

Tokius žemės drebėjimus sukelia tektoninės plokštės - masyvios uolienų plokštės, sudarančios Žemės plutą ir viršutinę mantiją.

Dėl planetos gelmėse sklindančios šilumos šios plokštės juda vidutiniškai pusę colio (1,5 cm) per metus, todėl jos trinasi viena į kitą.

Slėgis šiose zonose didėja, kol pasiekia lūžio tašką, kai plokštės staiga pasislenka ir išsiskiria energija, sukelianti žemės drebėjimus.

Skirtingai nuo kitų stichinių nelaimių, beveik neįmanoma numatyti, kada įvyks žemės drebėjimas, todėl suplanuoti evakuaciją beveik neįmanoma.

Deja, dėl klimato kaitos žemės drebėjimai gali vykti arčiau vienas kito ir būti intensyvesni, "Live Science" sakė ekspertai.

Dėl visuotinio atšilimo vis sparčiau tirpsta ledynai.

Kai ledynų tirpsmo vanduo nuo sausumos nuteka į jūrą, pakyla po jais buvusi žemė, sakė Kanados geologinės tarnybos ir Viktorijos universiteto seismologas Džonas Kasidis (John Cassidy), tyrinėjantis žemės drebėjimų seismologiją.

Kai taip atsitinka, dėl slėgio skirtumo anksčiau neaktyvūs lūžiai gali staiga suveikti ir sukelti žemės drebėjimus.

Dar didesnį nerimą nei tirpstančių ledynų sukelti žemės drebėjimai kelia žemės drebėjimai, kuriuos gali sukelti kylantis jūros lygis.

Pasak Helmholco centro Potsdame ir Berlyno laisvojo universiteto Vokietijoje geofiziko Marco Bonhoffo, kylant jūros lygiui didėja ir slėgis jūros dugne. Didėjant vandens slėgiui, didėja ir slėgis netoli pakrantės esančiose lūžio linijose.

"Keletas žemės drebėjimų atsilieka nuo seisminio ciklo, įskaitant žemės drebėjimus, kurie, kaip prognozuojama, įvyks netoli San Francisko ir Los Andželo per ateinančius kelis dešimtmečius.

Tai reiškia, kad užtenka tik nedidelio slėgio padidėjimo, kad seisminis laikrodis pasislinktų.

Daugelyje vietų to gali pakakti, kad prasidėtų žemės drebėjimai", - aiškino ekspertas.

Net jei dabar nustosime naudoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, jūros lygio kilimas sustos tik po 1000 metų, pridūrė Bonhoffas.

Jis prognozuoja, kad per tą laiką intervalai tarp didelių pakrančių žemės drebėjimų sutrumpės.

Kadangi šiai prognozei įrodyti prireiks šimtmečių, Bonhoffo tyrimas labai remiasi esamais modeliais.

Pavyzdžiui, mokslininkai sumodeliavo Saltono ežero, vidaus vandens telkinio, esančio apie 80 mylių (130 km) į šiaurės rytus nuo San Diego, vandens lygio kilimą ir kritimą per pastaruosius 1000 metų ir nustatė, kad kai ežeras buvo pilnas, netoliese esančiame San Andreaso lūžyje įvyko daugiau žemės drebėjimų.

Vis dėlto Kassidis nėra tikras, kad dėl jūros lygio kilimo slėgis pasikeis tiek, kad milžiniški žemės drebėjimai ims vykti greičiau, bent jau per mūsų gyvenimą.

Jis pabrėžė, kad kai tokie žemės drebėjimai įvyks, dėl klimato kaitos jie taps pavojingesni. Žemės drebėjimų sukeliami cunamiai, kylant jūros lygiui, pasieks toli į šalies gilumą.

Šylant vandenynams, daugės kritulių, todėl didės žemės drebėjimų sukeltų nuošliaužų rizika.

Dėl kritulių žemės drebėjimo metu smarkiau sudrebės žemė, nes drėgnoje dirvoje bet kokie virpesiai yra daug stipresni nei sausoje dirvoje. Tačiau vėlgi, kol tai neįvyks, tiksliai nesužinosime, kas nutiks, o, pasak Cassidy, mums dar daug ką reikia išsiaiškinti.

"Tai svarbi tema, ir esu tikras, kad artimiausiais mėnesiais ir metais sulauksime daug informacijos šia tema.

Tačiau nepaisant to, ką atrasime, tai nėra geros naujienos", - pabrėžė Cassidy.

Žemės drebėjimai visame pasaulyje

Birželio mėnesį Graikijos Rodo saloje per karščius įvyko 4,9 balo stiprumo žemės drebėjimas. Atėnų universiteto seismologijos laboratorijos ir JAV geologijos tarnybos duomenimis, žemės drebėjimas smogė turistų pamėgtai vietovei.