Kinija pasiūlė karinį aljansą Kazachstanui ir dar keturioms buvusioms sovietinėms šalims

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį susitiko su Kazachstano, Tadžikistano, Kirgizijos, Turkmėnijos ir Uzbekistano vadovais ir pakvietė juos plėsti bendradarbiavimą, taip pat ir gynybos srityje.

Pirmasis šios grupės, vadinamos C5, tiesioginis aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko Xi'ane, senovės Kinijos sostinėje, kur praeityje prasidėjo garsusis "Šilko kelias".

Po derybų Xi pareiškė, kad Kinija yra pasirengusi "stiprinti Centrinės Azijos respublikų gynybą", didindama jų saugumo pajėgumus, kad "užtikrintų taiką regione", pranešė valstybinė naujienų agentūra "Xinhua".

Jis taip pat paskelbė apie planus skirti 26 mlrd. juanių (3,6 mlrd. JAV dolerių) finansinę paramą ir "nemokamą pagalbą", nenurodydamas, kur šie pinigai bus panaudoti.

Artimiausiu metu Kinija tikriausiai atnaujins bendras karines pratybas su posovietinėmis šalimis, įskaitant ir tas, kuriose dalyvaus Kinijos vidaus kariuomenė, "Financial Times" sakė Carnegie Rusijos Eurazijos centro tyrėjas Temuras Umarovas.

Pasak jo, Pekinui ypač įdomus gali būti Tadžikistanas, kuris ribojasi ne tik su Kinija, bet ir su Afganistanu. "Tadžikistano kariuomenė anaiptol nėra stipriausia Centrinėje Azijoje.

Todėl, Kinijos požiūriu, tai tėra priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti (savo) nacionalinį saugumą, tąsa", - sakė jis.

Anksčiau Kremliaus orbitoje buvusios posovietinės Azijos šalys siekia atsiriboti nuo Rusijos, kuri dėl karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų tapo "toksiška".

Kazachstanas, vienas didžiausių Rusijos prekybos partnerių buvusioje Sovietų Sąjungoje, atsisakė remti invaziją į Ukrainą ir pernai pasirašė dalijimosi žvalgybos informacija susitarimą su NATO nare Turkija.

Maskvos įtaka regione silpnėja, tačiau per anksti teigti, kad Kinija artimiausiu metu ją visiškai pakeis, sakė Taivano nacionalinio gynybos ir saugumo instituto tyrėjas Chinyu Shih. "Tai tyli konkurencija", - mano jis.

Remiantis oficialia Kinijos statistika, praėjusiais metais Kinijos prekybos apyvarta su C5 šalimis siekė 70,2 mlrd. dolerių, o 80 proc. krovinių srauto į Europą buvo gabenama tranzitu per šias valstybes.