Kinija pasirengusi kolonizuoti Mėnulį. Kodėl JAV pralaimi kosmoso lenktynes

Netrukus po 2019 m. Naujųjų metų išvakarių Kinija išleido nepilotuojamą erdvėlaivį tolimojoje Mėnulio pusėje, kur dar nebuvo įžengusi žmogaus koja.

JAV žvalgybos pareigūnai teigia, kad kinai tai padarė tyliai, neskubėdami, kad įsitikintų, jog mėnuleigis saugiai nusileido, ir apsisaugotų nuo galimų nemalonumų.

Prireikė kelių valandų, kol Pekinas pasauliui paskelbė apie savo istorinį pasiekimą.

Nusileidimai buvo perspėjimas Vašingtonui.

Kinijos kosmoso programa vystėsi netikėtu greičiu. Pekinas netrukus per rekordiškai trumpą laiką surinks aplink Žemę skriejančią kosminę stotį, o tai dar kartą nustebino JAV pareigūnus.

JAV žvalgybos pareigūnai pripažino, kad staigi Kinijos sėkmė juos nustebino.

Dabar jie jau nebesistebi.

Keturi žvalgybos pareigūnai "McClatchy" sakė, kad Kinija yra pasirengusi iki šio dešimtmečio pabaigos išlaipinti žmones Mėnulyje ir pastatyti nuolatinę bazinę stovyklą Mėnulio pietiniame ašigalyje, o NASA atsilieka nuo savo pačios nustatytų tokių tikslų įgyvendinimo terminų.

Kinija pasirengusi iki šio dešimtmečio pabaigos Mėnulyje išlaipinti žmones ir pastatyti nuolatinę bazinę stovyklą Mėnulio pietiniame ašigalyje. / Nuotrauka: CCTV

Žvalgybos pareigūnai pirmą kartą viešai išreiškė nuogąstavimus, kad Kinija gali laimėti lenktynes dėl žmonių sugrąžinimo į Mėnulį ir Mėnulio bazės įkūrimo - šis pasiekimas gali dešimtmečiais atitolinti JAV planus dėl žmonių skrydžių į kosmosą.

"Ne taip seniai Kinija pareiškė, kad iki 2035 m. ketina išsilaipinti Mėnulyje.

Taigi ši data vis labiau artėja", - interviu "McClatchy" sakė NASA administratorius Bilas Nelsonas. - "Aš labai rimtai žiūriu į Kinijos nežabotas lenktynes, siekiant nuskristi į Mėnulį.

Nė viena šalis neplanuoja sustoti ties Mėnuliu. Abi šalys mato jį kaip poligoną 2030-aisiais vyksiančioms misijoms į Marsą ir siekia įeiti į istoriją, pirmą kartą pasiųsdamos žmones į kosmosą ir išlaipindamos juos kitoje planetoje.

"Anksčiau Kinijai tai buvo labiau antraeilis dalykas", - sakė vienas JAV žvalgybos pareigūnas su anonimiškumo sąlyga. - Šiandien Kinijai tenka liūto dalis žvalgybos dėmesio."

Antrasis JAV žvalgybos pareigūnas sakė, kad "Kinijai kosmosas yra gana akivaizdi vieta, reikalinga JAV galiai pasipriešinti".

"Jie nenori būti 2020-ųjų kosmoso galia", - pridūrė pareigūnas. - Jie nori būti XXI a. kosmoso galia, kokia mes buvome XX a.".

Praėjus daugiau nei pusei amžiaus po to, kai Jungtinės Valstijos išlaipino žmones Mėnulyje, naujajame tūkstantmetyje prasideda kosmoso lenktynės.

Pirmoji didelė pasaulio galybių konkurencija nuo Šaltojo karo pabaigos skatina naują tyrinėjimų erą, kurios metu žmonės gali būti siunčiami į misijas, gerokai pranokstančias prieš 50 metų vykdytos "Apollo" programos misijas.

Kinijos tikslas - nesustoti ties Mėnuliu, bet pereiti prie misijos į Marsą

Tačiau jei kosminės lenktynės su Sovietų Sąjunga buvo sprintas, tai naujosios varžybos su Kinija bus maratonas.

"Jungtinės Valstijos ir toliau pirmaus pasaulyje", - "McClatchy" sakė viceprezidentė Kamala Harris, kuri taip pat yra Nacionalinės kosmoso tarybos direktorė. - "Mūsų neprilygstamas sąjungininkų ir partnerių tinklas skatins giliojo kosmoso tyrimus, įkvėps naują tyrinėtojų kartą ir užtikrins, kad kosmoso pažanga būtų naudinga visai žmonijai.

NASA projektai sujungia visus šiuos tikslus į viziją "nuo Mėnulio iki Marso" ir laužo įprastus Vašingtono precedentus kosmoso iniciatyvoms, kurias nuolat remia ir finansuoja tiek respublikonų, tiek demokratų administracijos.

"Ar Kinija yra katalizatorius? Turėtų būti. Į Kinijos ambicijas Mėnulio ir Marso srityje reikėtų žiūrėti labai rimtai", - sako JAV Taikos instituto Kinijos programos vyresnysis patarėjas Dingas Čengas. - Nes, jų požiūriu, tai nėra tik vėliavos iškėlimas. Su abiem šiomis misijomis susijęs ištisas prekių traukinys, turintis prasmę. Jos būtinos norint įsitvirtinti ir vėliau diktuoti taisykles".

Priešprieša vis aštrėja. Nuo to laiko, kai Kinija išlaipino roverį tolimojoje Mėnulio pusėje, ji daugiau nei dvigubai padidino aplink Žemę skriejančių savo palydovų skaičių ir paleido kosminį lėktuvą, kuris kelis mėnesius praleido žemoje Žemės orbitoje, kol pakilo aukščiau ir paleido sviedinį, sakė gynybos pareigūnai.

Pekinas jau kuria kosminius ginklus, įskaitant elektroninę ir kibernetinę įrangą, taip pat prietaisus, galinčius persekioti palydovus ir užkabinti juos, kad sutrikdytų jų orbitą.

Nelsonas išreiškė susirūpinimą, kad Kinija gali pirmoji pasiekti Mėnulio ribas - tokia plėtra leistų Pekinui monopolizuoti išteklius, svarbius nuolatiniam buvimui planetos paviršiuje, pavyzdžiui, užšaldytą vandenį, slypintį amžinosios tamsos plyšiuose, ir saulės energiją iš kalnų viršūnių, skendinčių nuolatinėje saulės šviesoje.

"Jei Kinija ten nusileistų ir įkurtų savo forpostą, manau, kad šis momentas amerikiečiams prilygtų rusų Sputnikui." ," - sakė G. Skotas Hubbardas, pirmasis NASA marsaeigių programos kuratorius ir buvęs NASA Ameso tyrimų centro direktorius, kuris dabar vadovauja "SpaceX" įgulos saugos patariamajai grupei. - Jie gali pretenduoti į Mėnulį kaip į savo nuosavybę".

Kinijos ambasada Vašingtone savo komentare "McClatchy" sakė, kad "kosmosas yra ne kovos laukas, o svarbi abipusiai naudingo bendradarbiavimo erdvė. Kosminės erdvės tyrinėjimas ir taikus naudojimas yra bendras žmonijos siekis, kuris turėtų būti naudingas visiems".

Aukšto rango Baideno administracijos pareigūnai "McClatchy" sakė, kad Kinijos programa gali būti postūmis, kurio Jungtinėms Valstijoms reikia, kad atgaivintų amerikiečių vaizduotę kadaise užbūrusią kosminių skrydžių nuostabą ir ryžtą.

"Konkurencija turi teigiamų aspektų", - sakė vienas pareigūnas ir pridūrė, kad "įtampa vieniems yra įkvėpimas kitiems".

Bėgimas į Mėnulio pietų ašigalį

Gegužę Pekinas vėl nustebino Vašingtoną, kai jo kariuomenės valdoma kosmoso agentūra surengė spaudos konferenciją, kurioje tariamai paskelbė įprastą pranešimą.

Agentūros pareigūnai pristatė tris naujus kinų astronautus, kurie kitą dieną turėjo išskristi į Kinijos Tiangongo kosminę stotį - tai dalis nuolatinio proceso, kai kas šešis mėnesius į orbitą siunčiami nauji įgulos nariai, o tai savaime yra įspūdingas pasiekimas.

Pareigūnai pridūrė, kad Pekinas siekia išlaipinti žmones Mėnulyje iki 2030 m., taip keleriais metais paankstindamas šį terminą.

Tiangongo orbitinė stotis / Nuotrauka: Vikipedija

Kinijos karo mokslų akademija anksčiau yra pareiškusi, kad kosmosas "jau tapo nauja šiuolaikinės karinės kovos sritimi". Nei Kinijos nacionalinė kosmoso administracija, nei Kinijos kosmoso agentūra neatsakė į daugkartinius prašymus el. paštu pateikti komentarus.

Pagal Kinijos valstybinį planą 2026 m. Mėnulyje pietų ašigalyje vandens ieškos robotai, o 2028 m. ten pradės kurti bazę, kuri vadinsis Tarptautine Mėnulio tyrimų stotimi.

Pekinas siekia iki 2027 m. baigti kurti naują raketų sistemą "Long March 10", skirtą skrydžiams su įgula.

JAV žvalgybos pareigūnai teigia, kad Kinijos bandymas įvykdyti pirmąjį žmogaus nusileidimą Pietų ašigalyje būtų "labai rizikingas", tačiau taip pat mano, kad Pekinas bandytų pasipriešinti pirmajam "Apollo" nusileidimui.

"Jei ir yra prestižinis taikinys, - sakė vienas žvalgybos pareigūnas, - tai Mėnulio pietų ašigalis.

Paskatinta staigios Kinijos sėkmės, D. Trumpo administracija pradėjo programą "Artemis", kuri prasidėjo nuo orbitinės be įgulos misijos 2022 m.

Kitais metais NASA planuoja siųsti įgulą į Mėnulio orbitą su "Artemis II". Vėliau, 2025 m. gruodį - jau metais vėliau, nei buvo numatyta iš pradžių, - "Artemis III" pirmą kartą po daugiau nei 53 metų į Mėnulį galėtų nusiųsti įgulą, įskaitant pirmąją moterį ir pirmąjį ne baltaodį žmogų.

Tačiau vasarą vykusiame viešame susitikime NASA aukšto rango pareigūnas sakė, kad dėl "iššūkių", su kuriais susiduria "SpaceX", privati bendrovė, gaminanti erdvėlaivį, kurį NASA planuoja naudoti "Artemis III" misijai, gali dar labiau vėluoti.

SpaceX kosminis laivas "Starship" dar niekada nebuvo sėkmingai pakilęs į orbitą ir, prieš keliaudamas į NASA misiją "Artemis III", turi tai padaryti keletą kartų. Pastaruosius programos nesėkmes išjuokė Kinijos valstybinė žiniasklaida. Bendrovė "SpaceX" atsisakė daugkartinių prašymų pateikti komentarus.

JAV programa "Artemis" planuoja 2025 m. gruodžio mėn. paleisti įgulą į orbitą aplink Mėnulį

Nelsonas interviu pripažino, kad "Artemis III" skrydį gali tekti atidėti. "Gali būti, kad bus šiek tiek vėluojama", - sakė jis.

Jei "Starship" nesilaikys termino, Vašingtonas gali pralaimėti artėjančias lenktynes dėl Mėnulio ir būti priverstas pradėti viską iš naujo, planuodamas misiją į Marsą.

Tikimasi, kad šį savaitgalį "SpaceX" atliks antrą bandymą paleisti į orbitą.

Aukšto rango administracijos pareigūnas sakė "McClatchy", kad Baltieji rūmai stebės bandymų eigą ir jų poveikį "Artemis" paleidimo grafikui.

NASA taip pat nekomentavo savo planų dėl Mėnulio bazės.

Dar 2022 m. agentūra teigė, kad planuoja iki dešimtmečio pabaigos pietų ašigalyje įkurti "Artemis" bazinę stovyklą.

Tačiau nuo to laiko apie šį planą nebuvo užsiminta.

Naujausiame NASA Kongresui pateiktame biudžete "antžeminė buveinė" pietų ašigalyje minima kaip "pagrindinis elementas" būsimoms misijoms, tačiau jos sukūrimo terminai nenurodomi.

NASA agentūrai "McClatchy" sakė, kad vis dar siekia "sukurti infrastruktūrą, reikalingą ilgalaikiam žmonių buvimui", tačiau nepateikė naujo atraminio punkto kūrimo tvarkaraščio, išskyrus tai, kad žmonėms sugrįžus į Mėnulį, misijos po "Artemis IV" 2028 m. bus vykdomos "kasmet".

"Amžinosios šviesos viršūnės" yra palei Šekletono kraterio kraštą Mėnulio pietiniame ašigalyje.

"Būsimos "Artemis" misijos į Mėnulio pietinį ašigalį galėtų pasinaudoti šiais stipriai apšviestais regionais saulės energijai panaudoti ir bazinei stovyklai palaikyti", - sakoma NASA pareiškime.

Tačiau jei Kinija ir toliau laikysis savo terminų, kaip tikisi JAV žvalgybos bendruomenė, iki 2028 m. jos misija "Chang'e-8" jau bus pradėjusi kloti bazės pamatus pietiniame ašigalyje - ir tai taps pagrindu kovai dėl suvereniteto, vietos ir Mėnulio išteklių.

"Norint visa tai padaryti, reikia galios. O prie pat įtartino vandens, nuolatiniame šešėlyje, yra keletas mažyčių žemės gabalėlių - kalbu apie kelis tūkstančius akrų - kuriuos beveik nuolat apšviečia saulė", - sako Hubbardas. - Ir Jungtinės Valstijos, ir Kinija yra nusitaikiusios į šias nuolatinės šviesos viršukalnes kaip į vietą, kur galima statyti bazes."

Pasak CSIS Aerokosminio saugumo projekto (CSIS Aerospace Security Project) adjunkto Tomo Robertso (Thomas Roberts), tokiam konfliktui nėra nei precedento, nei jį reglamentuojančių įstatymų, išskyrus 1967 m. sutartį, kuri, kaip plačiai manoma, yra neįgyvendinama ir neįvykdoma.

"Abu dalyviai nori vienu metu pasiekti tą patį nedidelį Mėnulio paviršiaus plotą, - sakė Robertsas. - Jei šalia esamo objekto nusileistų kitas Mėnulio palydovas, dėl fizinės Mėnulio regolito prigimties susidarytų nuolaužų debesis, kuris galėtų pažeisti jautrius prietaisus.

Tai visiškai gerai, jei jūsų tikslas - aplankyti tolimąją Mėnulio pusę, kuri yra vandenyno dydžio.

Tačiau ne viskas taip rožėmis klota, jei jūsų tikslas - ypatingi ištekliai, sutelkti mažame teritorijos gabalėlyje."

SpaceX, nusileidimo Mėnulyje programa

Jei "Starship" nesilaikys termino, Vašingtonas gali pralaimėti artimiausias lenktynes dėl Mėnulio ir būti priverstas pradėti viską iš naujo, planuodamas misiją į Marsą

JAV pareigūnai vis labiau nerimauja, kad jei Kinija pasieks dominavimą pietų ašigalyje, ji iš tikrųjų gali bandyti užkirsti kelią Jungtinėms Valstijoms ir jų partneriams fiziškai patekti į Mėnulį, apribodama jų galimybes nuolat būti Mėnulio paviršiuje arba išgauti retas naudingąsias iškasenas ir izotopus, kurių vis labiau trūksta JAV teritorijoje.

"Manome, kad jie stengsis kuo labiau išnaudoti Mėnulio veiklą", - sakė vienas JAV žvalgybos pareigūnas. - Kinija gali turėti gerų galimybių daryti įtaką kitų galybių, įskaitant JAV, judėjimui į Mėnulį ir Mėnulyje."

Vašingtonas siekė sukurti naujas taisykles, kurios reglamentuotų šią dar netyrinėtą ribą, ir parengė "Artemidės susitarimus", kad "suformuluotų praktinį principų rinkinį, pagal kurį būtų vadovaujamasi kosmoso tyrimais", teigiama Valstybės departamento pareiškime.

Susitarimą pasirašė 32 šalys.  Kinijos tarp jų nėra.

Vietoj to Pekinas įdarbino nedidelį sąrašą šalių, prisijungusių prie jo Mėnulio bazės programos, įskaitant Rusiją, Venesuelą, Pakistaną, Pietų Afriką ir Baltarusiją.

Trys aukšto rango Bideno administracijos pareigūnai "McClatchy" sakė: Baltieji rūmai mano, kad dar yra laiko "formuoti aplinką", kad būtų galima suprasti, koks elgesys pasauliui atrodys priimtinas ateities kosminėms kelionėms.

"Per ateinančius kelerius metus, o ypač per ateinančius metus ar dvejus, Jungtinės Valstijos ir toliau vadovaus nustatant mums naudingas normas ir standartus bei derinant juos su mūsų partneriais", - sakė vienas aukšto rango pareigūnas.

Kitas aukšto rango administracijos pareigūnas "neįžengiamų zonų" Mėnulyje perspektyvą pavadino "karšta tema", dažnai aptarinėjama Baltuosiuose rūmuose.

Tačiau įstatymas, vadinamas Vilko pataisa, priimtas B. Obamos administracijos laikais, paaiškėjus, kad Pekinas naudojosi palydovų bendrovių informacija savo balistinių raketų technologijoms plėtoti, draudžia NASA ir Baltųjų rūmų pareigūnams tiesiogiai bendrauti su Kinija kosmoso klausimais.

"Tikimės, kad tokios diskusijos galiausiai įvyks", - sakė antrasis aukšto rango administracijos pareigūnas. - "Tačiau dabar mes sutelkiame dėmesį į savo pajėgumų, technologijų ir programų plėtojimą. Ir manau, kad kinai yra susitelkę į tą patį".

Kongrese žvalgybos komitetų įstatymų leidėjai buvo informuoti apie Kinijos planus ir reikalauja, kad NASA laikytųsi nustatyto termino, interviu sakė senatorius Džeris Moranas (Jerry Moran) iš Kanzaso, vyriausiasis respublikonas Asignavimų pakomitetyje, kurio jurisdikcijai priklauso NASA.

"Kaip amerikiečiai - galbūt iš dalies dėl pasididžiavimo, bet taip pat dėl nacionalinio saugumo ir ekonominių sumetimų - nenorime, kad Kinija pasistatytų vėliavą Mėnulyje ar patektų į giliąją kosmoso erdvę, įskaitant Marsą", - sakė J. Moranas.

JAV pareigūnai kartu su savo sąjungininkais šią vasarą Londone aptarė būsimų Mėnulio ir Marso misijų strategiją, daug dėmesio skirdami Pekino ketinimams, sakė Prancūzijos ambasados Vašingtone patarėjas kosmoso klausimais Nicolas Maubertas.

Prancūzija palaiko santykius kosmoso srityje ir su Kinija, ir su Jungtinėmis Valstijomis.

"Matome, ką daro Kinija. Jie žengia į priekį septynmyliais šuoliais", - sakė N. Maubertas.

Tikslas horizonte yra Marsas

Grįžimo į Mėnulį prasmė, pasak Moberto, nėra "mėgautis buvimu Mėnulyje". Tai - išmokti, kaip ilgesnį laiką palaikyti žmogaus gyvenimą dangaus kūne, prieš keliaujant dar toliau - į Marsą.

Pasak buvusio prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamos NASA administratoriaus Jimo Bridenstine'o, Marso misijos fone kelionė į Mėnulį yra lengvas pasivaikščiojimas.

"Žmonija galiausiai įžengs į Marso paviršių, ir manau, kad tai bus išskirtinis momentas", - pridūrė J. Bridenstine'as. - Kas ten bus pirmieji? Nežinau."

Grįžimo į Mėnulį prasmė, pasak Moberto, yra ne "mėgautis buvimu Mėnulyje", o nukeliauti į Marsą / Nuotrauka: NASA/JPL

Naudojant tradicines technologijas, galimybė nuskristi į Marsą pasitaiko tik kartą per 26 mėnesius.

Tai maždaug aštuonių mėnesių kelionė į abi puses.

Praleidus startą, skrydis gali būti atidėtas keleriems metams, o jei skrydžio metu kas nors nepavyktų, įgula atsidurtų viena giliame kosmose.

Kelionės trukmė reiškia, kad įgula patirs pavojingą radiacijos lygį ir jai reikės daugiau maisto, įrangos, fizinės ir psichinės ištvermės nei bet kuriai kitai misijai.

Po to jie turės nusileisti atmosferoje, kuri yra pakankamai tanki, kad juos nužudytų, bet per reta, kad ją būtų galima panaudoti kaip stabdiklį, kuris sulėtintų nusileidimą į paviršių.

Jei įgulai pavyks, jie atsidurs kitoje Saulės pusėje ir niekas jiems nepadės.

"Artemidė" yra žingsnis Marso link ta pačia prasme, kaip ir žingsnis pro namo duris Niujorke yra žingsnis Paryžiaus link", - sako Casey Dreyeris, planetos draugijos (Planetary Society), Karlo Sagano (Carl Sagan) įkurtos kosmoso politiką propaguojančios grupės, kosmoso politikos vadovas.

NASA siekia pasiekti Marsą iki 2040 m. ir rengia visiškai naujas misijos technologijas, sakė Nelsonas "McClatchy", įskaitant branduolinio šiluminio variklio gamybą, kuris, kaip tikisi NASA, perpus sutrumpins skrydžio laiką.

Tabita Dodson vadovauja Pažangiųjų gynybos tyrimų projektų agentūros (DARPA) pastangoms atgaivinti branduolių sintezės variklio projektą, kuris atsirado dar "Apollo" laikais, bet buvo atidėtas į šalį po to, kai XX a. 7-ajame dešimtmetyje JAV atsisakė pilotuojamų kosminių skrydžių.

"Man ši programa atrodo neatidėliotina", - sakė Dodsonas McClatchy. - Įvairiose šalies vyriausybinėse agentūrose, Kongrese ir prezidento lygmeniu yra tokia didelė parama, kad man atrodo, jog turime tai padaryti dabar, nes galime praleisti progą."

Dodson sako esanti "gana įsitikinusi", kad DARPA ir jos pagrindinis privatus pramonės partneris "Lockheed Martin" 2027 m. sėkmingai pademonstruos savo DRACO raketą.

Po to dešimtys mokslininkų, vadovaujamų Aidaho nacionalinės laboratorijos komandos, sieks, kad DRACO raketos sėkmė būtų dar didesnė, gerindami komponentų, reikalingų branduolinei šiluminei raketai eksploatuoti ilgesnėse misijose, efektyvumą.

DARPA ir jos pagrindinis privataus sektoriaus partneris "Lockheed Martin" sėkmingai pademonstruos savo DRACO raketą 2027 m. / Nuotrauka: NASA

"Yra papildomų technologijų, kurias reikia sukurti, kad būtų pasiektas didesnis pajėgumas, reikalingas nusileidimo Marse misijai", - interviu sakė Sebastianas Corbisiero, Aidaho nacionalinės laboratorijos vyresnysis techninis patarėjas pažangių koncepcijų klausimais.

Dodsonas ir Corbisiero sakė, kad jie nustatė galutinį terminą, iki kurio Marso misija turi būti įvykdyta iki 2040 m., ir išreiškė įsitikinimą, kad tai gali būti pasiekta.

Atrodo, kad Kinijos pareigūnai taip pat rengia savo branduolinės varomosios jėgos projektą.

Praėjusį lapkritį Hainano saloje, kur Kinija pastatė savo sunkiausių raketų paleidimo aikštelę, Kinijos Mėnulio programos architektas Wu Weirenas pristatė pranešimą, kuriame išdėstė Kinijos ateities misijų planus, įskaitant branduoline elektra varomų erdvėlaivių projektus.

"McClatchy" turi šio pristatymo skaidres.

"Marsas yra tikslas horizonte", - sakė Scott Pace, Nacionalinės kosmoso tarybos prie D. Trumpo vykdomasis sekretorius. - Išsilaipinimas Marse - jei jiems pavyks tai padaryti - bus naudingas Kinijai, kaip XXI a. didžiajai galiai.

Tačiau užsibrėžti tikslą ir jį įgyvendinti yra du skirtingi dalykai".

Kinijos pareigūnai apie savo planus dėl misijos į Marsą su įgula kol kas nekalbėjo.

2021 m. Rusijoje vykusioje kosmoso tyrimų konferencijoje pagrindinės Kinijos raketų nešėjų gamintojos vadovas teigė, kad Pekinas turi planą, kaip nusiųsti žmones į Marsą ir įkurti ten bazę XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje.

Kinijos marsaeigio roboto, kuris tais pačiais metais buvo išsiųstas su didžiule pompa, bet mirė praėjus vos keliems mėnesiams nuo misijos pradžios, likimas galėjo parodyti Pekinui, kokie iššūkiai laukia ateityje.

"Jie suprato, kad Marsas yra sunkus", - sakė vienas JAV žvalgybos pareigūnas.

JAV pareigūnai suabejojo, ar toks agresyvus grafikas yra tinkamas ir ar Kinijos pareigūnas kalba savo vyriausybės vardu.

Tačiau valstybinė Kinijos žiniasklaida patvirtino jo žodžius. Ir tai ne pirmas kartas, kai Pekino kosmoso programa nustebina pasaulį.

"Kinai nuolat kartoja: šliaužti, eiti, bėgti", - sako Čengas iš JAV Taikos instituto. - Šią frazę jie vartoja kiekvienai didelei mokslo programai. Iš pradžių jie neskuba, bet kulminacija visada būna sprintas."