Kinija aplenkė JAV hipergarsinių ginklų srityje: kokios sumos investuotos

Atstovų rūmų nariai susirinko į posėdį dėl hipergarsinių ginklų programų sėkmės, kuriame paaiškėjo, kad Kinija šiuo klausimu per daug pažengė į priekį, o JAV šioje srityje nepadarė jokios pažangos, praneša "Military Times".

Pentagono pareigūnai, kurie buvo kryžmiškai apklausti komisijos narių, pripažino, kad Kinija turi hipergarsinių raketų, galinčių atakuoti taikinius už Japonijos ir JAV teritorijos ribų Guame, kur yra dislokuotos JAV pajėgos.

Kariškiai taip pat nurodė, kokius hipergarsinius ginklus turi KLR.

Kinijos hipergarsinis koziris rankovėje

JAV žvalgybos duomenimis, vasario mėn. Kinija išbandė raketą DF-27, kuri vos per 12 minučių įveikė 2100 km atstumą. Kinija taip pat aktyviai kuria ne tik hipergarsines raketas, bet ir hipergarsinius orlaivius, nors tikslių duomenų apie tai nėra.

Tai dar vienas priminimas, kad, nepaisant milijardų dolerių išlaidų ir nuolat didėjančio gynybos biudžeto, JAV vis dar atsilieka nuo Kinijos kuriant pagrindinius pažangius ginklus, teigia karo ekspertai.

Pentagono pareigūnams tai kelia "didelį susirūpinimą", todėl agentūra nori prašyti vyriausybės skirti daugiau pinigų, kad kuo greičiau būtų sukurtas "amerikietiškas atsakas" Kinijos hipergrasinimui.

hipergarsinė raketa, Kinija, df-27 / DF-27 nėra pirmoji Kinijoje sukurta hipergarsinė raketa /Nuotrauka: Socialinė žiniasklaida

Kur dingsta milijardai dolerių?

Žinoma, Atstovų rūmai iš karto atkreipė dėmesį, kad JAV karinis departamentas jau dabar išleidžia didžiulius išteklius hipergarsinėms programoms, kurios neduoda jokių rezultatų.

Komisijos nariai priminė, kad hipergarsinės raketos ARRW bandymų darbai žlugo.

Komisijos nariai taip pat priminė, kad kitos hipergarsinės ginkluotės programos, tokios kaip HACM ar RDT&E, JAV mokesčių mokėtojams kainavo milijardus dolerių, tačiau iki šiol nedavė jokių vertingų rezultatų.

Šios programos tebėra koncepcijos arba parengiamųjų bandymų stadijoje.

Floridos respublikonas netruko pasinaudoti proga įgelti Pentagonui, užduodamas retorinį klausimą: "Kas turėtų būti nubaustas labiau: jaunas kvailys, nutekinęs slaptus dokumentus į internetą (aliuzija į Jacką Teixeirą - red.), ar generolai, admirolai ir vadinamieji ekspertai, kurie dešimtmečius sėdėjo šiame komitete ir Senate, pasakodami pasakas apie hipergarsinius ginklus, siurbdami milijardus dolerių iš biudžeto?"

Jis taip pat suabejojo, ar tikslinga per pastaruosius 30 metų statyti JAV lėktuvnešius, kurie galbūt niekada nepradės mūšio, nes nesugebės apsisaugoti nuo Kinijos hipergarsinės grėsmės.

Kaip reaguos Pentagonas

Kariuomenė teigė, kad hipergarsinių ginklų programa įstrigo, nes kūrėjai ir kariuomenė susidūrė su techniniais sunkumais, vėlavimais ir lėšų trūkumu.

Todėl Pentagonas planuoja 2023 m. padidinti hipergarsinių ginklų biudžetą iki 5 mlrd. dolerių.

Kariuomenė teigia darysianti viską, kad JAV kariuomenė hipergarsiniais ginklais būtų aprūpinta kuo greičiau, padedant pagrindiniams rangovams: "Lockheed Martin", "Raytheon Technologies" ir "Northrop Grumman".

Taip pat bus stiprinamas bendradarbiavimas su NASA, Energetikos departamentu ir Pažangių gynybos mokslinių tyrimų agentūra (DARPA).

Nepaisant visų patikinimų, kariškiai negalėjo net apytiksliai įvardyti datos, kada hipergarsiniai ginklai taps JAV kariuomenės dalimi.

Anksčiau "Focus" rašė, kad JAV sukūrė pirmąjį istorijoje viršgarsinį droną: kam jai reikės raketos.