Kas penktas Ukrainos gyventojas sutiktų atiduoti dalį teritorijos, kad būtų nutrauktas karas

Nuo 2022 m. gegužės iki 2023 m. gegužės padėtis buvo palyginti stabili: apie 8-10 proc. respondentų buvo pasirengę teritorinėms nuolaidoms, praneša sociologai, o absoliuti dauguma - 82-87 proc. apklaustųjų - stabiliai nepritarė jokioms nuolaidoms.

Po 2023 m. gegužės mėn. galima atsekti laipsnišką teritorinėms nuolaidoms pasirengusių asmenų dalies didėjimą: nuo 10 proc. gegužės mėn. iki 14 proc. spalio mėn. ir iki 19 proc. gruodžio mėn.

Kartu mažėja dalis tų, kurie nepritaria nuolaidoms dėl derybų - nuo 84 % gegužės mėn. iki 74 % gruodžio mėn.

Sociologai pastebi, kad nuolaidoms pasirengusių asmenų dalies padidėjimas įvyko vakarinių ir centrinių Ukrainos dalių gyventojų sąskaita. 

Rusijos ir Ukrainos derybos prasidėjo netrukus po invazijos.

Tačiau po deokupacijos ir paaiškėjus Rusijos karo nusikaltimams, Kijevas pasitraukė iš derybų. Prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą "išmetus" taikos susitarimus.

2022 m. rudenį, reaguodamas į keturių Ukrainos regionų aneksiją, prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė derybas su Rusija, kol jai vadovauja V. Putinas.

Šaltinis: "The Moscow Times"