Kas nutiko mergaitei, kuri pabučiavo Staliną, ir kodėl jos tėvai buvo ištremti

Mergaitės vardas buvo Engelsina Markizova, tačiau mažai kas žino šio vaiko gyvenimo istoriją.

Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip "sovietinė valstybės mašina" susidorojo su Markizovų šeima.

Engelsina savo gyvenimo istoriją papasakojo dokumentiniame filme "Stalinas ir Gėla", kurio dėka dabar apie šiuos įvykius galime sužinoti labai išsamiai.

Garsiosios nuotraukos istorija

Žinoma, draugas Stalinas ne visus vaikus iš eilės apkabindavo.

Engelsina nebuvo išimtis, nes jos tėvas Ardanas Markizovas buvo žemės ūkio liaudies komisaras Verchneudinske, jos gimtojoje Buriatų-Mongolų ASSR.

1936 m. sausio 27 d. Kremliuje įvyko apdovanojimo ceremonija, į kurią tėvas nuvežė jaunąją Engelsiną ir įteikė generaliniam sekretoriui kelias gėlių puokštes.

Planas buvo geras, išskyrus mažosios Engelsinos kantrybę.

Dailiai apsirengusi mergina su gėlėmis ir veltiniais nelaukė kvietimo ir priėjo prie prezidiumo stalo.

Stalinas atsisėdo, o Klimentas Vorošilovas nusišypsojo ir pasakė jam:

- Pas tave atėjo...

Mergaitė savo ruožtu pabučiavo Tautų vadą ir pasakė:

- Tai Buriat - Mongolijos vaikų linkėjimai.

Pasigirdo audringi plojimai ir fotoaparatų spragsėjimas.

Kitą dieną mergina atsibudo kaip įžymybė, kaip dažnai nutinka Holivudo filmuose.

Kambarys, kuriame ji buvo su tėvu, buvo pilnas dovanų ir žaislų, ir ji buvo pasveikinta grįžusi namo kaip didvyrė.

Be to, Stalinas jai asmeniškai padovanojo auksinį laikrodį ir tuo metu brangų gramofoną.

Liūdnas Markizovų likimas

Draugo Stalino ir Engelsinos nuotrauka greitai paplito Sovietų Sąjungoje.

Jis buvo naudojamas tapybai, skulptūroms, įvairiausių įstaigų puošybai ir daugeliui kitų tikslų.

Tai buvo naudinga tautos vadovui, nes sustiprino jo, kaip daugiatautės valstybės vadovo, reputaciją.

Visi iš karto pamatė, kaip jam "rūpi" visos be išimties tautybės žmonės.

Tačiau Engelsina neilgai maudėsi šlovės spinduliuose, nes po metų jos tėvas ir kiti aukšti Buriatų-Mongolų ASSR pareigūnai buvo areštuoti įtariant tuomet "madingą" - tėvynės išdavystę.

Jie buvo kaltinami dėl galvijų numarinimo, o NKVD manė, kad tai buvo padaryta Japonijos žvalgybos nurodymu.

Iš viso buvo išskersta apie 40 000 galvijų, už tai 1938 m. vasarą buvo sušaudytas Ardanas Markizovas.

Ateityje Engelsina galės patekti į FSB archyvus ir parodyti filme dokumento, susijusio su jos tėvu, ištraukas.

Buvo baudžiami ir "liaudies priešų" giminaičiai. Engelsinai ir jos motinai Dominykai šiuo požiūriu pasisekė, nes motina nebuvo išsiųsta į lagerius, o mergaitė - į našlaičių prieglaudą.

Jie buvo ištremti į Kazachstano pietus, kur Dominika įsidarbino gydytoja.

Netrukus ją ištiko nelaimė, 1941 m. ji buvo rasta nužudyta.

Įvykio aplinkybės buvo slepiamos, tik ateityje Gela, pasiekusi archyvus, sužinojo tiesą:

"Tiesą sužinojau peržiūrėjusi jos bylą FSB.

Ten radau vieną dokumentą, kuris galutinai išsprendė jos mirties paslaptį.

Turkestano NKVD viršininkas siunčia Berijai tokio turinio prašymą: "Čia yra ištremtoji Markizova, kuri saugo Stalino dovanas ir penkis savo dukters portretus su lyderiu. Ką daryti?"

O šone mėlynu pieštuku labai aiškiai parašyta: "MIRTIS".

Tada man tapo aišku, kad ji nenusižudė - ji tiesiog buvo pašalinta, nužudyta.

Koks buvo garsaus vaiko gyvenimas

Gelą ir jos brolį ėmė globoti jų pačių teta ir jos vyras.

Taip Engelsina tapo Dorbejeva Engelsina Sergejevna.

Po represijų prieš tėvą mergaitės vardas buvo ištrintas iš istorijos, o po jos nuotrauka su Stalinu imta rašyti "Stalinas ir Mamlakat".

Mergaitė Mamlakat taip pat susitiko su lyderiu, bet 1935 m. ir neturėjo tokios nuotraukos.

Dėl keistos likimo ironijos Engelsina nuolat matydavo šią nuotrauką mokykloje.

Baigusi mokyklą ji įstojo į Valstybinį pedagogikos institutą Joškar-Oloje, o vėliau į Maskvos valstybinio universiteto Istorijos fakultetą, kur įgijo orientalistikos specialybę.

Velnišku sutapimu ji studijavo toje pačioje srityje kaip ir Stalino vaikaitė Svetlana Alilujeva.

Baigiant šią baisią istoriją, norėtųsi pažymėti, kad Engelsina Sergejevna gyveno ilgai ir laimingai.

Ji sutiko vyrą, kurį mylėjo, pagimdė ir užaugino du vaikus.

Ji užsiėmė moksline veikla, keliavo ir iš gyvenimo išėjo laiminga.

Tai įvyko 2004 m. gegužės 11 d. per atostogas Turkijoje.

Jai buvo 75 metai.