Karybos ekspertai: tankai Lietuvai – tik paradui Vilniuje, daug labiau reikia mobiliosios artilerijos

UKRAINA PER DU METUS SUNAIKINO PUSĘ DRISKIŲ JUODOSIOS JŪROS LAIVYNO

Strateginės aplinkybės

Kinijos propagandos mašina vakar perspėjo, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacija gali išplėsti taip vadinamą Ukrainos – Rusijos konfliktą (iš tiesų, Rusijos ir Baltarusijos plataus masto invaziją) į „pasaulinį karą“.

Sekmadienį paskelbtame nuomonių straipsnyje, kurį išspausdino valdančiosios Komunistų partijos propagandos skyriaus anglų kalba leidžiamas nacionalistinis bulvarinis laikraštis „Global Times“, atkreiptas dėmesys į neseniai įvykusį NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo vizitą Jungtinėse Valstijose, kurio metu jis kalbėjo apie NATO „pasirengimą“ kartu su investicijomis į pagalbą ir gynybą.

„Akivaizdu, kad kalbama ne tik apie tai, kad NATO siekia gauti lėšų. Tai aiškus viešosios nuomonės rengimasis išplėsti Rusijos ir Ukrainos konfliktą į pasaulinį karą“, – rašo Kinijos kompartijos ruporas.

Tai, kad tokios blėnys skleidžiamos anglų kalba, o ne mandarinų, rodo aiškią Pekino žinutę tarptautinei bendruomenei ir jo poziciją Vakarų atžvilgiu. Jei kas dar ir turi kokių abejonių dėl Kinijos užmačių, jau dabar jas reiktų susirinkti ir užkasti du metrus po žeme. „Didis Kinijos suvienytojas“ ir kompartjos vyrbegemotas Xi rems teroristinę Rusiją ir taikysis į Taivaną tol, kol nepakratys kanopų.

Tuo tarpu buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas vakar interviu „Fox News“ laidai „Sunday Morning Futures With Maria Bartiromo“ teigė, kad jei lapkritį bus perrinktas, nepradės dar vieno prekybos karo su Kinija.

Daugelio amerikiečių nuostabai, kandidatas dar vienai kadencijai į galingiausios pasaulio valstybės vadovus tvirtino, kad nori, jog pagrindiniam Amerikos konkurentui „sektųsi gerai“.

„Tai nėra prekybos karas. Su Kinija man puikiai sekėsi su viskuo“, – sakė D. Trumpas. „Noriu, kad Kinijai puikiai sektųsi, tikrai noriu. Ir man labai patinka prezidentas Xi. Mano kadencijos metu jis buvo labai geras mano draugas“.

Gerasis D. Trumpo draugas paskatino Rusiją pradėti karą su Vakarais, remia šios teroristinės valstybės pastangas pasaulyje sėti chaosą, prievartą ir mirtį, yra pasiruošęs pasitaikius bet kuriai tinkamai progai aneksuoti Taivaną, o svarbiausia, yra užbrėžęs tikslą iki 2049-ųjų metų Kiniją paversti pirmaujančia pasaulyje ekonomine ir karine jėga, spjaunančia į prigimtines žmogaus teises ir laisves.

Žinoma, šiuo ir beveik visais kitais atvejais, D. Trumpas tik varinėja rinkimines kalbeles, kurios dažnai prieštarauja viena kitai ir yra skirtos miniai, kuri turėtų dar kartą užnešti jį į politinį olimpą.

Iš kitos pusės, moralinis taip vadinamo išsivysčiusio pasaulio nuopuolis, kai dėl posto, algelės ar patiktukų soctinkle eiliniai politikai ir kandidatai į prezidentus yra pasirengę parduoti motinas, kaip meškos ant vienračio dėl cukraus rodyti cirke – priešrinkiminėje kampanijoje – triukus, nusimovus kelnes demonstruoti staugiančiai miniai praperstas trumpikes ir tuo didžiuotis, yra apgailėtina civilizacijos degradacija, kultūrinė ir intelektualinė degeneracija, pirminė, bandoma nevykusiai paslėpti, kasdienio gilėjančio individualaus konflikto priežastis, kolektyviniu, globaliu mastu perauganti į ginkluotus konfliktus, perversmus, teroro aktus ir karinius veiksmus.

Reikšmingi postūmiai

JAV Senatas pristatė 118 mlrd. dolerių vertės susitarimą dėl sienų, pagalbos Izraeliui ir Ukrainai, o prezidentas Joe Bidenas ragina Kongresą skubiai priimti įstatymą po kelis mėnesius trukusių ginčų dėl imigracijos ir paramos Kijevui.

Pagal sekmadienį paskelbtą įstatymo projektą Ukrainai, kurios pastangoms atremti Rusijos invaziją trukdė sustabdytas JAV šaudmenų ir raketų tiekimas, bus skirta 60 mlrd. dolerių pagalba. 14,1 mlrd. dolerių karinė pagalba būtų suteikta Izraeliui, 2,44 mlrd. dolerių – saugumui Raudonojoje jūroje, kur Jemeno husių sukilėliai surengė dešimtis išpuolių prieš komercinę laivybą, dar 4,83 mlrd. dolerių – partneriams Azijoje, kur išaugo įtampa tarp Kinijos ir Taivano.

Pagal susitarimą, JAV prezidentui taip pat būtų suteikti nauji įgaliojimai nedelsiant išsiųsti migrantus, o prašymai pasienyje būtų nagrinėjami žymiai greičiau ir griežčiau.

Per pastarąją parą fronte įvyko 78 kariniai susirėmimai. Orda į ukrainiečių karių pozicijas ir gyvenvietes paleido 1 raketą, sudavė 43 oro smūgius ir atliko 51 apšaudymą iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių.

Driskiai sustabdė veiksmus Kupjansko kryptimi ir visas pastangas sutelkė ties Avdijivka. Miesto griuvėsius atkakliai gina jungtinės ukrainiečių pajėgos. Per parą jos atrėmė 31 priešo puolimą prie Novobachmutovkos, Stepnojės, pačios Avdijivkos ir dar 13 puolimų prie Tonenkojės, Severnojės, Pervomajskojės ir Nevelskojės.

Ukrainos karinis jūrų laivynas praneša, kad per du metus plataus masto karo, Rusija neteko iki 25 iš maždaug 80 įvairių tipų karinių laivų, kuriuos ji dislokavo ankstyvuoju Kremliaus invazijos 2022 m. etapu Juodojoje jūroje. 35 iš šių laivų kėlė „realią grėsmę“ Ukrainai, suteikdami Rusijai tolimų smūgių pajėgumus ir sudarydami sąlygas Rusijos operacijoms aplink aneksuotą Krymo pusiasalį ir pietų Ukrainoje.

„Dabar sunaikinti 25 skirtingi vienetai, o 15 šiuo metu remontuojami“, – pranešė Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas A. Pletenčiukas.

Tikrai puikios žinios.

Trumpai

Po savaitgalį surengtų atsakomųjų smūgių Jungtinės Valstijos sekmadienį perspėjo Iraną ir jo ginkluojamas bei finansuojamas teroristų grupuotes, kad surengs daugiau smūgių, jei amerikiečių pajėgos Artimuosiuose Rytuose ir toliau bus atakuojamos, tačiau jos nenori „nesibaigiančios karinės kampanijos“ visame regione.

„Esame pasirengę susidoroti su viskuo, su kuo bet kuri grupuotė ar šalis bandys mus užpulti“, – sakė prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake Sullivanas. Jis pridūrė, kad Iranas turėtų tikėtis „greito ir stipraus atsako“, jei jis, o ne vienas iš jo įgaliotinių, „nuspręstų tiesiogiai atsakyti“ JAV.

Turkijos diktatorius Tayyipas Erdoganas su savo draugeliu iš Rusijos vladyka Putinu per jo būsimą vizitą Turkijoje aptars „naują mechanizmą, kuris leistų eksportuoti Ukrainos grūdus per Juodąją jūrą“, sekmadienį sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas.

Karo nusikaltėlis Putinas vasario 12 d. atvyks į Turkiją susitikti su R. Erdoganu, kuris siūlys rasti „naujų metodų“ Ukrainos grūdams gabenti į pasaulio rinkas.

Kaip sakoma, karas karu, o Turkijai reikia uždirbti.

Vidurio Čilėje ugniagesiai sekmadienį kovojo gesindami siautulingus miškų gaisrus, kurie iki šiol nusinešė 112 žmonių gyvybių ir sulygino su žeme ištisus rajonus. Čilės prezidentas Gabrielis Borikas perspėjo, kad šaliai gresia „labai didelė tragedija“.

Valdžios institucijos teigia, kad šimtai žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios, ir baiminasi, kad žuvusiųjų skaičius toliau didės, nes gaisrų nuniokotuose šlaituose ir namuose randama vis daugiau kūnų.

Tai kaina, kuria moka žmonija beatodairiškai naikindama ir teršdama gamtą.

Lietuvoje

Vienas itin aukštas pareigas savo laiku užėmęs JAV atsargos generolas, paklaustas mūsų, kaip jis stiprintų Lietuvos saugumą ir kokius matytų gynybos prioritetus, atsakė taip:

1. Jei norite naikinti driskių karius, įsigykite mobiliąją artileriją. Geriausia, jei ji yra itin tiksli ir tolimojo nuotolio. Būtent ja Ukrainoje likviduojama iki 90 proc. taip vadinamų ordos karių.

2. Jei norite apsaugoti savo žmones ir infrastruktūrą, nusipirkite priešlėktuvinę gynybą. Jums reikia „vamzdžių“ (patrankų) ir raketų derinio.

3. Jei norite daužyti priešo tankus ir kitas šarvuotas transporto priemones, sukaupkite daug prieštankinių ginklų ir dronų pėstininkams bei teritorinės gynybos pajėgoms (t.y. savanoriams ir šauliams).

4. Jei norite surengti gražų paradą Vilniuje, nusipirkite tankų.

Taip elegantiškai ir trumpai sudėliota visa esmė atspindi ir kelia pasigėrėjimą tiek šio atskiro aukšto rango JAV karininko, tiek ir viso Valstijų generaliteto profesionalumu ir intelektualumu.

Tikrai labai gražu. Tiems, kas supranta.