Karybos ekspertai: Rusijos karo tikslas – visai ne Ukraina

(16)

Karą Ukrainoje stebintys ir analizuojantys „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėjai, specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas seka veiksmus mūšio lauke ir šalia jo, juos analizuoja ir pateikia savo įžvalgas.

TERORISTINĖ KREMLIAUS RETORIKA PRIVALO SULAUKTI ATSAKO

Geopolitinė padėtis

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė esanti įsitikinusi, kad Europos Sąjunga kitą mėnesį pritars Ukrainos siekiui prisijungti prie bloko.

ES vadovai renkasi į gruodžio 14-15 d. vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame tikimasi priimti sprendimą, ar suteikti Ukrainai teisę oficialiai pradėti derybas dėl narystės.

„Norime, kad Ukraina taptų mūsų Europos Sąjungos nare“, – Berlyne vykusioje konferencijoje apie ES plėtrą sakė A. Baerbock. „Europos Sąjunga turi būti plečiama. Tai geopolitinė Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmė“.

Girdama neva vieningą (matyt, pamiršo Vengriją ir Slovakiją, Rusijos trojanus bloke) ES valstybių narių atsaką į Rusijos invaziją į Ukrainą Vokietijos ministrė jį įvardino kaip „didžiulį užsienio politikos pasiekimą“.

Ji pabrėžė, kad negalima leisti Rusijai „išsikasti imperinio griovio... kuris izoliuos nuo mūsų ne tik Ukrainą, bet ir Moldovą, Gruziją ir Vakarų Balkanus“.

Mūsų įsitikinimu, tūkstančių žmonių gyvybės būtų buvusios išgelbėtos, jei vietoje šokių apie stalą su popieriais gerai vėdinamuose kabinetuose, dar prieš pusantrų metų Ukraina be jokių išlygų būtų tapusi ir ES, ir NATO nare, taip Kremliui neleidžiant kasti jokių „griovių“.

Žinoma, mes suprantame vakarų politinių lyderių baimes ir silpnybes, ir labai aiškiai suvokiame, kad toks žingsnis yra iš koto verčiantis.

Bet ar nebuvo galima tada pagrasinti Rusijai, kai jei ji per dvi savaites neišveda savo driskių, Ukraina būtų priimta visateise abiejų blokų nare?

Aišku, kad buvo. Bet naivūs Vakarų politikai tik dabar prasikrapštė akis ir suprato, kad Rusijos karo tikslas – visai ne Ukraina, o patys Vakarai.

Kol prakaituojančiais delniukais makronai ir šolcai skambino telefonu fiureriui Putinui paplepėti apie šį bei tą, vladyka labai tiksliai įvertino jų psichologinę būklę. Ištižėlius reikia spausti toliau, nusprendė Kremliaus psichoperantai ir karo nusikaltėliu priešakyje.

Ir štai vakar pagrindinis pasaulyje Tarptautinio teismo paieškomas teroristas Putinas vakar pasirašė įstatymą, kuriuo Rusija atšaukė pasaulinės sutarties, draudžiančios branduolinių ginklų bandymus, ratifikavimą.

Žinoma, tai nebuvo netikėta, bet Jungtinių Valstijų ir teroristinės Rusijos ryšiai po šio formalaus ėjimo atsidūrė žemiausiame lygyje nuo 1962 m. Kubos raketų krizės.

Politpatologai sako, kad tokiu būdu Maskva nori sukurti naują daugiapolę pasaulio tvarką. Mes gi sakome, kad Kremlius išnaudoja vienintelį kozirį savo kortų kaladėje bandydamas pakelti statymus ir parodyti, kad su juo, kaip, pavyzdžiui, su Pekinu ar Globaliais Pietumis, JAV turi skaitytis ir bendrauti kaip lygus su lygiu.

Tačiau su karo nusikaltėliais bendrauti, juolab, kaip lygus su lygiu, nenori ne tik JAV. Nenori niekas. Todėl siekdamas „bachūrų strielkės“, kur kalbėtų tik „vierchai“, alkoholikas D. Medvedevas,

Organizatorių nuotr.

Putino pliušinis žaisliukas, „perspėjo“ Lenkiją, kad Rusija šią NATO narę dabar laiko „pavojingu priešu“ ir kad ji gali netekti savo valstybingumo, jei ir toliau laikysis dabartinio kurso.

FSB pasakų departamento surašytame 8000 žodžių traktate, kurį neva parašė vos liežuvį sugebantis apversti girtuoklis, sakoma, kad Maskva Lenkijoje dabar turi „pavojingą priešą“. „Mes elgsimės su ja (Lenkija) būtent kaip su istoriniu priešu“, – rašo esą D. Medvedevas. „Jei nėra vilties susitaikyti su priešu,

Rusija turėtų turėti tik vieną ir labai griežtą požiūrį į jo likimą“.

„Istorija ne kartą paskelbė negailestingą nuosprendį įžūliems lenkams: kad ir kokie ambicingi būtų revanšistiniai planai, jų žlugimas gali lemti visos Lenkijos valstybingumo žūtį.“

Kol kas jokios reakcijos iš Varšuvos ar Aljanso nebuvo.

Nemanome, kad tai teisinga pozicija. Maskva Medvedevo asmenyje testuoja tiek Lenkiją, tiek ir Aljansą, todėl atsakas turėtų būti aštrus, žaibiškas ir nedviprasmiškas.

Pradėti siūlome nuo Rusijos ambasadų uždarymo ir visų taip vadinamų jų diplomatų išsiuntimo namo, paliekant konsulinius skyrius.

Kitas žingsnis – visų turistinių vizų Rusijos piliečiams į ES šalis išdavimo stabdymas.

Trečias – visų Rusijos piliečių, kurie neturi politinio prieglobsčio prašytojo statuso paskelbimas nepageidaujamais ES/NATO šalyse, paliekant metų pereinamąjį laikotarpį neturintiems ir tikrai režimo persekiojamiems žmonėms jį gauti.

Reikšmingi postūmiai

Organizatorių nuotr.

Naktį okupantai atakavo Ukrainą 38 bepiločiais orlaiviais ir X-59, priešlėktuvinė gynyba sunaikino 24 „Šachedus“ ir vienintelę paleistą valdomą raketą.

Iš viso per parą driskiai atliko 7 raketinius ir 70 oro smūgių, 93 kartus apšaudė iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ukrainiečių karių pozicijas ir gyvenvietes.

Dėl Rusijos teroristų atakų, deja, yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų. Sugriauti ir apgadinti privatūs gyvenamieji namai ir kita civilinė infrastruktūra.

Mažiausiai 10 Rusijos bepiločių orlaivių smogė civilinei infrastruktūrai Charkive ir jo priemiesčiuose. Preliminariais duomenimis, aukų nėra.

Dėl smūgių dronų sudegė garažai, dega automobiliai. Buvo apgadinti ūkiniai pastatai. Pataikyta į švietimo įstaigą, sugriauti 2-asis ir 3-iasis aukštai ir pastato stogas, degė pats pastatas.

„Iš dalies sunaikintas šalia esantis dviejų aukštų pastatas. Jis nebuvo gyvenamasis, tačiau viduje įrengtos nakvynės vietos, skirtos laikinai apsistoti žmonėms, išvykusiems iš Rusijos okupuotų teritorijų.

Dabar gelbėtojai ardo griuvėsius“, – sakė Charkivo srities prokuratūros atstovas Dmitrijus Čubenka.

Izraelis pranešė apsupęs didžiausią Gazos ruožo miestą, kuris yra jo siekio sunaikinti „Hamas“ židinys.

Karo veiksmams artėjant prie ketvirtos savaitės pabaigos, JAV valstybės sekretorius Antony Blinken antrą kartą per mėnesį lankosi Izraelyje ir susitiks su premjeru B. Netanyahu.

Pastarasis pareiškime teigė, kad Izraelio kariuomenė yra „pačiame mūšio įkarštyje. Pasiekėme įspūdingų laimėjimų ir perėjome Gazos miesto pakraščius. Mes žengiame į priekį“.

Baltieji rūmai savo ruožtu pareiškė, kad bet kokios kovos pertraukos turėtų būti laikinos ir vietinės, ir primygtinai tvirtino, kad jos nesustabdys Izraelio gynybos.

Tačiau nepatvirtintais duomenimis, palestiniečių aukų skaičiui viršijus 9 000, JAV ir arabų šalių lyderiai ėmė spausti Izraelį sušvelninti Gazos ruožo apgultį ir bent trumpam nutraukti atakas, kad būtų suteikta pagalba civiliams gyventojams.

Siekiama, kad žydai įleistų pagalbos konvojus palestiniečiams ir išleistų dar daugiau užsienio piliečių bei sužeistųjų.

Per pastarąsias dvi dienas iš karo veiksmų zonos iš viso išvyko apie 800 žmonių.

Organizatorių nuotr.

Trumpai

Jungtiniai Arabų Emyratai įspėjo, kad Izraelio ir „Hamas“ karas Gazos ruože gali išplisti į regioną, ir pridūrė, kad „nenuilstamai“ siekia užtikrinti humanitarines paliaubas.

JAE yra svarbiausia arabų šalis, pasirašiusi 2020 m. Abraomo susitarimus, t. y. keletą paktų su Izraeliu, kurie, kaip tikėjosi Izraelis, atvertų kelią santykių su kita musulmonų supervalstybe – Saudo Arabija – normalizavimui.

Du JAV pareigūnai patvirtino, kad Jungtinės Valstijos virš Gazos ruožo nuolat skraidina stebėjimo bepiločius lėktuvus, ieškodamos įkaitų, kuriuos „Hamas“ teroristai pagrobė spalio 7 d. užpuolę Izraelį. Vienas iš pareigūnų sakė, kad dronų skrydžiai vykdomi jau daugiau nei savaitę.

Nieko keisto. JAV nepalieka savo piliečių nežinioje ir daro viską, kad išgelbėtų įkaitus.

Kinijos tarpininkai plauna pajamas, gautas iš Šė Korėjos programišių kibernetinių vagysčių, o Kinijos laivai į Kinijos uostus pristato Šė Korėjos prekes, kurioms taikomos sankcijos.

Be to, Kinijos bendrovės padeda Šė Korėjos darbuotojams – nuo pigių darbininkų iki gerai apmokamų IT specialistų – susirasti darbą užsienyje.

Viena Pekino meno galerija netgi didžiuojasi, kad Šė Korėjos dailininkai, dirbantys 12 valandų per parą griežtai stebimame komplekse, kuria paveikslus su idiliškomis gyvenimo komunizmo sąlygomis vizijomis, kurių kiekvienas parduodamas už tūkstančius dolerių.

Nors Kinija JT Saugumo Taryboje balsavo už sankcijas savo kaimynei, akivaizdu, kad ji pati ir padeda jas apeiti.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder