Karybos ekspertai: provokuodama NATO Rusija gali atpjauti Dieveniškių „apendiksą“ Lietuvoje

Su jomis gali susipažinti ir Alfa.lt skaitytojai.

Strateginės aplinkybės

Teroristinė Rusija vakar cirkinosi gąsdindama Vakarų pasaulį – darė tai, ką nugarytę Kobzonui trinantis Žirinovskis prisakė daryti prieš iškeliaudamas peklon.

Fiurerio Putino kilimėlis spaudai Dmitrijus Peskovas pavadino NATO „grėsme“ Rusijai, o po to užsiminė, kad į pastarojo meto Aljanso veiksmus bus imamasi atsako.

„Žinoma, tai yra grėsmė mums. Taip mes ją vertiname ir nuolat imamės atitinkamų priemonių, kad su ja susidorotume“, – žurnalistams sakė Peskovas, praneša agentūra „Agence France-Presse“ (AFP).

Esą neapsakomą grėsmę driskynas pajuto praėjusią savaitę Aljansui pradėjus karines pratybas, pavadintas „Tvirtas gynėjas 2024“. Jose dalyvauja apie 90 000 karių iš 31 NATO sąjungininkės ir Švedijos.

Rusijos pareigūnai ir Kremliaus remiami žiniasklaidos atstovai yra ne kartą užsiminę, kad Maskva gali ir turi užpulti NATO nares už tai, kad jos suteikė Ukrainai karinę ir finansinę pagalbą gynybai nuo Rusijos agresijos.

Ir Peskovo, ir ordos propagandos ruporų kalbos tėra tuščių puodų barškėjimas. Rusija neturi nei technikos, nei driskių, nei finansų, kad galėtų pradėti galvoti apie platesnius karinius veiksmus prieš Aljansą.

Ji užstrigo Ukrainoje ir bet koks antro fronto atidarymas ukrainiečiams atvers vartus į Maskvą.

Tačiau karo nusikaltėliai Kremliuje tikrai planuoja įvairaus pobūdžio provokacijas, kurias gali pradėti vykdyti bet kuriuo metu. Prisidengdami Baltarusija, be jokios didesnės šarvuotos technikos, kelių šimtų driskių pajėgumais jie gali bandyti atpjauti kad ir Dieveniškių apendiksą, arba „surengti“ „Gudų išlaisvinimo armijos“ reidą iš Lietuvos į Baltarusiją, taip priversdami ją „gintis“. 

Iš pirmo žvilgsnio, tokia diversija atrodo lengvai suvaldoma, tačiau jei Minskas ims mojuoti branduoliniu vėzdu, noras jėga atsiimti okupuotą Lietuvos gabaliuką gali būti labai greitai atvėsintas.

Tikimybė, kad būtų įsivelta į begalines diskusijas Aljanse yra pakankamai didelė, o Maskvai tai būtų pirma apčiuopiama vinis į sąjungininkų vienybės karstą.

Manome, kad Putinas neabejotinai žengtų šį žingsnį, jei tik būtų užtikrintas, kad Aljansas išsigąs branduolinio šantažo iš vienos pusės, o NATO šalys dar labiau sumažins savo paramą Ukrainai, iš kitos.

Tačiau kol yra tikimybė, kad viskas įvyks priešingai, karo nusikaltėliui ir tarptautinėje paieškoje esančiam teroristui belieka maskatuoti liežuviu.

Ką jis vakar ir darė žiniasklaidai tvirtindamas, kad Rusijos tyrėjai esą priėjo išvados, jog Ukraina panaudojo JAV tiekiamas oro gynybos sistemas „Patriot“ ir sausio 24 d.

Belgorodo srityje numušė Rusijos karinį transporto lėktuvą. Rusijos valdžios institucijos tada dezinformavo, kad per katastrofą žuvo visi 74 lėktuve buvę žmonės, įskaitant 65 ukrainiečių karo belaisvius, vykstančius į mainus. Tačiau kūnai taip ir nebuvo rasti, o lėktuvo skrydžio kryptis – link Maskvos – privertė abejoti rusų pateikta versija net ir itin patiklius vakariečius.

Kalbėdamas apie driskyno planus Ukrainoje, vladyka sakė, kad fronto liniją reikia atitraukti „tokiu atstumu nuo mūsų teritorijos, kad ji būtų saugi nuo Vakarų tiekiamos toliašaudės artilerijos, kuria Ukrainos valdžia apšaudo taikius miestus“.

Ir pridūrė, kad Rusijos kariuomenė kaip tik tai ir daro, „stumdama priešą atgal nuo gyvybiškai svarbių apgyvendintų centrų“.

„Tai yra pagrindinis motyvas mūsų vaikinams, kurie ten kariauja ir rizikuoja savo gyvybėmis – apsaugoti Tėvynę, apsaugoti mūsų žmones“, – neaišku kam kalbėjo caras, nes didžiajai daliai užzombintos Rusijos visuomenės plauti smegenų jau nebereikia – jų likučiai galutinai gangrenavo dar prieš du metus.

Mums iš šių visų kalbų yra visiškai aišku, kad Rusija nesustos, kad kalbėti apie bet kokias derybas ir paliaubas su ja yra mažų mažiausiai vaikiška, o šiaip jau – moraliai nusikalstama. 

Vienintelis dalykas, apie ką galima derėtis Vakaruose – kas daugiau ir greičiau suteiks ginkluotės ukrainiečių gynėjams.

Reikšmingi postūmiai

Vakar vėlai vakare Rusijos okupacinė kariuomenė puolė Charkovą bepiločiais lėktuvais. Mieste nugriaudėjo mažiausiai keturi sprogimai. Karinės oro pajėgos pranešė, kad į miestą vienu metu skriejo kelios priešo bepiločių lėktuvų grupės.

Rusų karo nusikaltėliai taip pat numetė dvi aviacines bombas tiesiai ant ligoninės. Charkovo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinegubovas sakė, kad buvo evakuoti 38 žmonės, penki iš jų – įstaigos darbuotojai. Keturiems žmonėms pirmoji pagalba buvo suteikta vietoje.

Dėl išpuolio apgadintas pastato fasadas, langai ir stogas. Pasekmių šalinimas tęsiamas.

Per pastarąją parą iš viso įvyko 66 kariniai susirėmimai. Pagrindinės rusų puolimo kryptys lieka nepakitusios. Orda veržiasi Kupjansko kryptimi, kur gynėjai atrėmė šešias priešo atakas netoli Sinkivkos; Limano kryptimi, kur Ukrainos kariai atrėmė devynias priešo atakas Ternivo, Jampolovkos ir Torskojės vietovėse; Bachmuto kryptimi, kur gynybos pajėgos atrėmė šešias okupantų atakas ties Bogdanivka, Ivanivske, Kleščivka ir Andrejevka.

Kritinė padėtis ties Avdijivka. Čia Ukrainos gynėjai toliau stabdė priešą šiam surengus net 21 ataką apylinkėse.

Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas pabrėžė, kad Ukrainai labai trūksta šaudmenų, ypač artilerijos sistemoms.

Pasak žvalgybos vadovo, Ukrainai reikia smarkiai padidinti ginklų skaičių, neatsižvelgiant į jų amžių ir tipą, nes gautieji dėl didelio kovinių veiksmų intensyvumo susidėvi. 

Ukrainos kariuomenė smogė karinei oro pajėgų bazei Rusijos okupuotame Kryme – Belbeko aerodromui pietvakariniame Krymo pusiasalio kyšulyje, netoli pagrindinės Rusijos karinio jūrų laivyno bazės Sevastopolyje.

Trumpai

Ukrainos sausumos pajėgų vadui Oleksandrui Syrskiui buvo pasiūlyta pakeisti savo vadą Valerijų Zalužną ginkluotųjų pajėgų vado poste, tačiau jis atsisakė, trečiadienį „Reuters“ sakė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis.

Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskiui šią savaitę paprašius Ukrainos kariuomenės vado generolo V. Zalužnyj atsistatydinti, jis nesutiko ir atsisakė tą padaryti.

Rusijos fiureris Putinas vasario 12 d. lankysis Turkijoje, kur susitiks su savo draugu Tayyipu Erdoganu ir tai bus pirmoji Rusijos vladykos kelionė į NATO sąjungininkę nuo Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį.

Turkija nėra TBT Romos statuto narė, todėl V. Putinas gali vykti į Turkiją nebijodamas būti suimtas pagal išduotą jo arešto orderį.

Bus labai įdomu stebėti, kaip karo nusikaltėlis spaus diktatoriui ranką ir vėl bus žiniasklaidos dėmesio centre. Šis vizitas – Kremliaus strateginės komunikacijos pergalė.

Vienos iš galingiausių su Iranu susijusių sukarintų grupuočių, dalyvaujančių išpuoliuose prieš JAV karius Artimuosiuose Rytuose, atstovas įspėjo Joe Bideną, kad grupuotė yra pasirengusi smogti atsakomąjį smūgį, jei jis norėtų atkeršyti už trijų JAV karių žūtį per neseniai Jordanijos ir Sirijos pasienyje surengtą bepiločio lėktuvo smūgį.

Su „Newsweek“ pasidalytuose komentaruose per „Telegram“ kanalą, susijusį su „Kataib Hezbollah“, Irako grupuotės, kurios pavadinimas išvertus reiškia „Dievo partijos brigados“, atstovas įspėjo, kad ji taip pat rengia planus nenumatytiems atvejams, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai paskelbė laikinai nutraukianti išpuolius prieš JAV pajėgas.

Izraelio premjeras B. Netanyahu paragino uždaryti Jungtinių Tautų Palestinos pabėgėlių agentūrą (UNRWA), o jo pajėgos surengė daugiau oro antskrydžių Gazos Ruože, diplomatams stengiantis nutraukti ugnį ir paleisti įkaitus anklave.

Donorai, įskaitant Jungtines Valstijas, sustabdė finansavimą, kol bus atliktas tyrimas, tačiau pagalbos agentūros teigia, kad UNRWA veiklos nutraukimas sužlugdytų humanitarines pastangas nuniokotoje Gazoje.