Karybos ekspertai: netektys fronte neveikia, Maskvą sustabdytų tik smūgiai į patį Kremlių

UKRAINA TIKRAI GALI LAIMĖTI KARĄ PRIEŠ RUSIJĄ

Strateginės aplinkybės

Ukraina gali laimėti su JAV, kitų NATO narių ir Vakarų šalių pagalba, pareiškė į atsargą išėjęs Jungtinių Valstijų generolas, buvęs CŽA direktorius David Petraeus.

Pasak generolo, padėtis mūšio lauke Ukrainoje primena Pirmąjį pasaulinį karą. Tačiau anuomet kariavo lygiaverčiai priešai, o dabar esą vyksta asimetrinis karas. Rusija, nors ir nesusitelkusi, nors ir pakrikusi, tačiau turi daugiau nei triskart didesnius žmogiškuosius resursus ir stipresnę ekonomiką. Visgi, padedant Vakarams, turėdama didžiulį tautos atsidavimą, Ukraina galėtų įgyti kare pranašumą.

Pasak D. Petraeus, būtina griežtinti finansines ir ekonomines, asmenines sankcijas ir eksporto apribojimus Rusijai bei įtikinti Kremlių, jog karas Ukrainoje nėra racionalus. Esą reikia rusus įtikinti, kad kovos kaina dėl šalies užnugario yra per didelė.

Buvęs JAV žvalgybos vadas mano, jog „ukrainiečiams sekasi puikiai“. Ukrainos karių ryžtas, žinojimas už ką jie kovoja, suteikia kariams neįkainojamą pranašumą. Padėtį kare perlaužtų tolimojo nuotolio ginklai, kurie sunaikintų rusų amunicijos likučius, esančius toli už fronto linijos. Tuo tarpu rusai, kariaujantys nežinia kodėl ir už ką, mirkstantys purve, vadovaujami nepatyrusių karininkų, bet kurią akimirką gali palūžti. Rusijos gyventojus taip pat slegia vis daugiau karstuose parkeliaujančių giminių ir artimųjų.

JAV generolas iš dalies teisus. Taip, ukrainiečiams reikia ginklų, nes ryžto pakanka. Tačiau iš esmės, ši Kyjivą palaikanti kalba, skirta Maskvai, raginant nutraukti beprasmį kraujo liejimą. Deja, mes netikime, jog David Petraeus žodžiai nors kiek paveiks driskių vadeivas, todėl teisingiausias generolo siūlymas – tolimojo nuotolio raketos. Nei šimtai tūkstančių, nei milijonai lavonų Maskvos ordų nesustabdys, todėl pats teisingiausias sprendimas – smūgis tiesiai į Kremliaus bokštus.

Apie tokios argumentacijos – raketomis į Kremlių – teisingumą byloja ir tai, kad driskyne vis daugiau nepasitenkinimo dėl Ukrainos saugumo tarnybų operacijų Rusijos viduje. Teigiama, jog ir Vakarų specialiosios tarnybos tampa vis labiau priklausomos nuo Ukrainos.

Ukraina dabar turi galingesnį žvalgybos tinklą Rusijos viduje, kuris naudojasi senais abiejų šalių ryšiais ir tuo, kad jose gyvena daug Ukrainos piliečių ir simpatikų. O Vakarų šalys esą nebegali taip lengvai siųsti ir infiltruoti savo agentų į Rusiją, kaip tai darydavo anksčiau.

Tačiau, nepaisant glaudaus bendradarbiavimo, tarp Ukrainos ir jos Vakarų žvalgybų, auga įtampa dėl Ukrainos strategijos perkelti karą į Rusijos teritoriją. Baiminamasi, jog tai tik sustiprins Putino argumentus, jog Rusiją tiesiogiai puola Vakarai. Tai neva kelia riziką, kad bus imtasi tiesioginių atsakomųjų veiksmų prieš Vakarus.

Šis momentas yra labai svarbus, nes atskleidžia trapų paviršių, ant kurio vaikšto Vakarų žvalgybos tarnybos. Ledas tik atrodo plonas, todėl elgiamasi pernelyg atsargiai. Silpnas Vakarų žvalgybų darbas Rusijoje būtent ir lemia, kad Vakarų sprendimų priėmėjai nebemato ir nebesuvokia Kremliaus logikos. Atsargi politika, bijant suerzinti Kremlių ir iššaukti ugnį į save yra klaidingas požiūris. Šį požiūrį visais įmanomais kanalais formuoja Kremliaus SVR, taip pat FSB bei kitoms saugumo struktūroms pavaldžios žiniasklaidos ir rusų „ekspertai“ bei taip vadinama „opozicija“ egzilyje.

Vakarams nereikia bijoti, kad Rusija imsis atsakomųjų veiksmų. Pats Rusijos karas prieš Ukrainą yra žygis į Vakarus, todėl prarasti jau nebėra ką. Teroristus Kremliuje būtina spausti visomis priemonėmis ir režimas grius. Bėda ta, kad Vakarus stabdo ir Rusijos subyrėjimo baimės mitas, kurį sėkmingai skleidžia įtakos agentai bei Kremliaus „opozicija“. FSB pasakų kūrėjams pavyko įbauginti įtakingus vyrus ir moteris, jog negalima sunaikinti Putino ir turėti reikalų su neprognozuojama branduoline valstybe.

Taip, Ukraina gali laimėti karą prieš Rusiją, jei Vakarų šalių lyderiai išsikrapštys iš smegenų visas šias rusų spec. tarnybų instaliuotas baimes ir žinutes.

Buvęs NATO vadas Europoje James Stavridis pareiškė, kad Ukraina turėtų vadovautis „Korėjos scenarijumi“, užbaigti karą su Rusija bei pradėti derybas dėl sausumos taikos sutarties. Pietų Korėja iš karo nuniokoto krašto virto dešimta pagal dydį pasaulio ekonomika. Šiuo keliu esą turėtų eiti ir Ukraina, vadovaudamasi principu „žemė už taiką“. Vakarų investicijos, geležinės NATO saugumo garantijos būtų pagrindas šalies ekonominiam šuoliui, tačiau būtina „bent kuriam laikui“ susitaikyti su Rusijos įvykdyta šalies pietryčių okupacija.

JAV oficialiais ir neoficialiais kanalais siunčia Kyjivui karo pabaigos scenarijus. Tačiau šalies likimas – pačių ukrainiečių rankose.

Reikšmingi postūmiai

Per dieną rusų okupantai surengė nesėkmingus puolimus beveik visomis fronto linijos kryptimis. Įvyko 69 kariniai susidūrimai įvairiuose fronto ruožuose. Intensyviausi kariniai veiksmai Marijinkos, Avdijivkos kryptyse.

Driskiai tęsia puolimą prie Bachmuto. Ukrainos kariuomenės majoras, 3-iosios atskirosios šturmo brigados vado pavaduotojas Maksimas Žorinas pareiškė, kad rusai perkelia dalinius Bachmuto kryptimi ir planuoja toliau intensyvinti puolimą.

Ukrainiečiai puolimą atlaiko, „tačiau džiaugtis nėra kuo“. Stipriausia apgultis apie Avdijivką.

Manoma, kad driskiai visomis išgalėmis mėgins užimti miesto griuvėsius iki Naujųjų Metų kaip dovaną fiureriui Putinui.

Barbarai.

Trumpai

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu atsisakė pasakyti, ar prisiims atsakomybę už tai, kad nesugebėjo užkirsti kelio spalio 7 d. išpuoliui prieš Izraelį. Tokiems „sudėtingiems“ klausimams esą bus laiko, kai baigsis karas.

Taip, tai rimtas klausimas. Silpnai saugomos sienos, kariniai daliniai, miestai – sunkiai suvokiama kiečiausią žvalgybą pasaulyje turėjusiai valstybei. Atsistatydinimams ir tyrimams dabar ne metas. Tačiau tragedijos priežastis ateityje būtina nustatyti.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Vakarų krante susitiko su Palestinos vadovais aptarti humanitarinės krizės Gazos ruože bei pastangų išlaisvinti „Hamas“ pagrobtus Vokietijos įkaitus. Po to ministrė nuvyko į Tel Avivą susitikti su Izraelio kolega.

Kyjivo teigimu, nuo karo pradžios į kitas šalies pasitraukė beveik penki milijonai ukrainiečių. Tuo tarpu Latvijos prezidentas įspėjo, kad paramos Ukrainai mažinimas kelia pavojų.

Vakarai turi suvokti, jog tęsiantis žudynėms ir miestų griovimui Ukrainos teritorijoje, pabėgėlių daugės. O paramos mažinimas Ukrainai – grėsmė ES nacionaliniam saugumui.

Suomijos sienos apsaugos tarnyba uždraudė į šalį įvažiuoti dviračiais iš Rusijos teritorijos. Toks sprendimas priimtas, nes smarkiai padaugėjo žmonių, bandančių patekti į Suomiją be įvažiavimo dokumentų per pietryčių pasienio kontrolės punktus. Vien per pastarąją savaitę apie 30 nelegalių migrantų bandė įvažiuoti į Suomiją dviračiais.

Rugsėjį Europos Komisija paskelbė paaiškinimą, kaip ES šalys turėtų taikyti draudimą importuoti iš Rusijos daugelį prekių, įskaitant automobilius. Po to Latvija, Lietuva, Estija, Lenkija, Suomija (ir Norvegija) uždraudė į savo teritorijas įvežti automobilius su rusiškais valstybiniais numeriais.

Įdomūs sprendimai. Buvo uždrausta kirsti sienas automobiliais, dabar – dviračiais, tačiau kol kas neuždrausta keliauti žirgais ir vežimais. Gal vis dėlto derėtų tiesiog įvesti apribojimus Rusijos piliečiams? Prisimenant, kaip mūsų politikai išskėstomis rankomis sutiko priimti dešimtis tūkstančių rusų pabėgėlių, tarp kurių, be abejonės, ne vienas ir ne du specialiųjų tarnybų darbuotojai, mūsų jau nestebina blaškymasis valdiškuose namuose.

Mus stebina nesigaudymas situacijoje ir visiškas nesuvokimas to, kas vyksta Rusijoje.