Karybos ekspertai: naujas Vakarų režimas – remsime Ukrainą tiek, kiek (ne)turėsime politinės valios

Strateginės aplinkybės

Naikintuvų F-16 perdavimas Ukrainai tolsta kaip oazės miražas dykumoje. Daugelis ukrainiečių, o taip pat ir Vakaruose patogiai sėdinčių ir klaviatūras barškinančių ekspertų puoselėjo nepagrįstą viltį, kad šių orlaivių pasirodymas Ukrainos danguje iš esmės pakeis padėtį ant žemės ties fronto linija.

Ir nors mes jau daug kartų sakėme, pateikdami objektyvius faktus, ne norus ir įsivaizduojamą, pageidaujamą virtualybę, kad F-16 perdavimas Ukrainai mažai, ką pakeis, nebent tai būtų iš tiesų reikšmingi skaičiai, psichologiškai šios žinios nuvilia ir smukdo gynėjų moralę labiau, nei driskių fašistų artilerijos ir raketų smūgiai į civilių susirinkimo vietas.

Danijos gynybos ministerijos teigimu, Ukraina gaus pirmuosius šešis naikintuvus 2024 m. antrąjį ketvirtį, o ne pirmosiomis šių metų dienomis, kaip buvo planuojama iš pradžių.

„Remiantis dabartiniu grafiku, dovanojimas turėtų įvykti 2024 m. antrąjį ketvirtį. Tai daugiausia susiję su Ukrainos personalo, kuris valdys lėktuvus, mokymo užbaigimu“, – sakoma Kopenhagos pareiškime, kurį cituoja „The Guardian“ ir „Kyiv Post“.

Primename, kad 2023 m. rugpjūtį Danija ir Nyderlandai paskelbė, kad siųs į Ukrainą naikintuvus F-16, o pirmieji jų pagal pirminį planą Kijevą turėjo pasiekti apie Naujuosius metus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą prašė šių orlaivių, kuriuose įrengta modernesnė technika, o jie patys gali leisti NATO standartus atitinkančias raketas. Kai kurias tokias raketas, pritaikius inžinerinius sprendimus, gali naudoti ir dabartiniai Ukrainos turimi sovietiniai naikintuvai.

Gruodžio 22 d. Ukrainos prezidentas tvirtino, kad ir Nyderlandų vyriausybė pradeda rengtis pristatyti Ukrainai 18-os F-16 lėktuvų partiją. Tą patį sakė ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, pabrėždamas, kad „F-16 lėktuvų pristatymas yra vienas svarbiausių susitarimų dėl karinės paramos Ukrainai elementų.“

Tačiau akivaizdu, kad įvyko pokytis, ir jis vargu bau, ar susijęs su oficialiu paaiškinimu, kad ukrainiečių pilotams reikia daugiau laiko mokymams.

Žinoma, galima tikėtis, kad šios žinutės yra skirtos apdumti Kremliui akis, o iš tiesų perduoti F-16 jau dabar. Juolab, kad psichoperantų valdomi propagandos ruporai driskyne gerokai persistengė jau prieš Kalėdas pranešdami apie neva ordos numuštus vakarietiškus orlaivius.

Taip pat galima sakyti, kad Vakarai šiuos orlaivius dislokuos (ar jau dislokuoja) kariniuose aerodromuose Lenkijoje ir Rumunijoje, o iš ten ukrainiečių pilotai kils utilizuoti driskių antplūdžių. Tai, žinoma, dar didesnis absurdas, nei teigti, kad 6 ar net 26 F-16 galėtų kažką rimtai pakeisti karo eigoje. Vien įsivaizdavimas, kad su karinėmis užduotimis kylantys kariniai orlaiviai iš NATO šalių, smogia Rusijos okupacinei kariuomenei, yra vidurių laisvinamieji daugeliui sprendimų priėmėjų Aljanse ir atskirose NATO valstybėse.

Labiausiai, deja, tikėtina, kad Danija, kaip ir kitos NATO/ES valstybės pereina į kitą režimą – remsime Ukrainą tiek, kiek (ne)turėsime politinės valios.

Reikšmingi postūmiai

Šiandien ryte karo nusikaltėliai Maskvoje davė įsakymą vėl smogti Ukrainai raketomis. Ukrainos kariuomenės duomenimis, iš Olenijos aerodromo (Murmansko sritis) į dangų pakilo devyni lėktuvai Tu-95MS ir keturi Tu-22M3. Į Ukrainos teritoriją paleista įvairių tipų raketų, įskaitant viršgarsinių „Kinžal“. Vėliau pranešta apie sprogimus Chmelnyckio rajone, taip pat Kryvyj Rohe ir Zaporožėje.

Vakar per stačiatikių Kalėdas, orda smogė Chersonui. Per apšaudymus žuvo du žmonės, dar keli buvo sužeisti. Tuo tarpu Charkovo srityje sekmadienį per Rusijos apšaudymą Kupjansko rajone žuvo žmogus, o dar du civiliai buvo sužeisti, pranešė Charkovo srities prokuratūra. Tarp sužeistųjų buvo ir vaikas.

Fronto linijoje taip pat buvo nužudytas ukrainiečių kariškis ir poetas Maksimas Krivcovas. Talentingam rašytojui buvo 33 metai.

Taip driskiai šventė savo Jėzaus Kristaus gimimo dieną.

Ukrainos gynėjai neliko skolingi ir per vieną parą sunaikino dvi Rusijos oro erdvės gynybos sistemas „Pancyr-S1“, dislokuotas Belgorodo pasienio regione. Ukrainos GUR teigia, kad jos sunaikintos naikintuvų smūgiais, o tai rodo, kad driskių oro gynyba tampa vis labiau skylėta ir tai iš tiesų teigiama žinia ukrainiečiams ir mums.

Be to, Ukrainos pajėgos taip pat likvidavo daugiau nei 800 okupantų, sudaužė arba išvedė iš rikiuotės keturis driskių tankus, 22 šarvuočius, 24 įvairaus tipo bepiločius ir net 36 artilerijos sistemas.

Sveikiname ir linkime dar daug tokių sėkmingų dienų gynėjams.

Trumpai

Izraelio kariuomenė sekmadienį pranešė, kad „Hezbollah“ smogė oro eismo kontrolės bazei Izraelio šiaurėje, ir perspėjo dėl „dar vieno karo“ su Irano remiamais teroristais.

Suintensyvėjus kovoms prie sienos su Libanu, JAV diplomatinės pastangos tapo dar aktualesnės. JAV valstybės sekretorius Antony Blinken šiandien ruošiasi apsilankyti ir Izraelyje per savo vizitą Artimųjų Rytų šalyse.

„Tai konfliktas, kuris gali lengvai išsiplėsti, sukeldamas dar didesnį nesaugumą ir dar daugiau kančių“, – sakė A. Blinkenas žurnalistams po derybų Katare, kuris yra pagrindinis tarpininkas. Izraelio ir „Hezbollah“ tarpvalstybinių kovų suintensyvėjimas apsunkino JAV pastangas užkirsti kelią regioniniam konfliktui.

Diskusijose su Kataro emyru ir Jordanijos karaliumi J. Blinkenas kalbėjo apie būtinybę Izraeliui pakoreguoti savo karines operacijas, kad sumažintų civilių aukų skaičių ir gerokai padidintų Gazą pasiekiančios humanitarinės pagalbos kiekį, taip pat pabrėžė, kad svarbu parengti išsamius planus dėl Izraelio bombardavimų nuniokotos Palestinos teritorijos ateities po konflikto.

Ši misija, kurios metu jis taip pat lankysis Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijoje, Izraelyje, Vakarų krante ir Egipte prieš grįždamas į Vašingtoną, yra ketvirtoji Blinkeno kelionė į šį regioną nuo karo pradžios.

Interviu Italijos laikraščiui „La Stampa“ Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani sakė, kad Europos Sąjunga turėtų sukurti savo jungtinę kariuomenę, kuri galėtų atlikti taikos palaikymo ir konfliktų prevencijos vaidmenį.

„Jei norime būti taikos palaikytojais pasaulyje, mums reikia Europos kariuomenės. Ir tai yra esminė sąlyga, kad galėtume vykdyti veiksmingą Europos užsienio politiką“, – sakė jis sekmadienį paskelbtame interviu.

Sakytume taip: mums reikia supratimo ir ES lėšų ES/NATO šalių kariuomenėms, kurios gina rytinį ES/NATO flangą. Žinoma, jei Vakarai nori rimtai rūpintis rytinių sienų saugumu, o ne skambėti tuščiomis deklaracijomis.

Ar reikia kurti papildomus prie NATO ES pajėgumus? Šiuo metu, manytume, kad tai duotų daugiau žalos, nei naudos. Lėšos ir ginklai yra riboti, gynybos pramonė dar neatsigavo, o profesionalų skaičių, ypač rytiniame flange riboja finansinės galimybės. ES turi suglausti pečius ir padėti šalims, saugančioms jos išorines sienas.

Bet prieš tai, arba tuo pat metu, būtų gerai susitvarkyti su Kremliaus Trojos arkliais bloko viduje.