Karybos ekspertai: jei parama Ukrainai baigsis, JAV teks pačiai kautis su rusais

Su jomis gali susipažinti ir Alfa.lt skaitytojai.

Strateginės aplinkybės

Atsisakyti remti Ukrainą, kovojančią su Rusijos agresija, būtų absoliučiai klaidinga, pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas ir pažymėjo, kad atsisakymas remti Ukrainą prieštarauja Jungtinių Valstijų interesams.

Susitikęs nuotoliniu būdu su G7 šalių vadovais, J. Bidenas dar sykį akcentavo pasirengimą toliau remti Ukrainą. „Nesu pasirengęs to atsisakyti, kaip ir Amerikos žmonės.

Jei Putinas užims Ukrainą, jis nesiruošia sustoti“, – pareiškė JAV prezidentas. Jo manymu, Rusija tęs puolimą ir užpuls NATO. Ir tada JAV valdžia pamatys tai, ko nenori matyti – karą tarp amerikiečių ir rusų.

„Visas pasaulis stebi, ką daro JAV. Jei mes nepalaikysime Ukrainos, ką darys likęs pasaulis? Raginu Kongresą ginti laisvę. Padarykime tai, kad Putinas neužgrobtų Ukrainos ir žengtų į priekį“, – užbaigė J. Bidenas.

Tačiau nežiūrint jo kalbų ir gruodžio 5 d. slapto Senato pasitarimo, kuriame demokratai ir JAV prezidento administracijos atstovai bandė įtikinti respublikonus paremti įstatymo projektą dėl karinės pagalbos teikimo Ukrainai ir Izraeliui, vakar Senate balsavus 49 nariams už ir 51 prieš, 110,5 mlrd. dolerių vertės paramos priemonei pritrūko balsų, kad būtų galima pradėti debatus. Tai kelia grėsmę prezidento Joe Bideno siekiui suteikti naują pagalbą iki 2023 m. pabaigos.

Teigiama, jog JAV biudžete liko apie 5,9 mlrd. dolerių pagalbai Ukrainai, o JAV bendrovės negali pakankamai greitai gaminti ginklų, kad patenkintų pasaulinę paklausą, ypač dėl karų Ukrainoje ir Izraelyje.

Nors Ukrainos ir Izraelio finansavimas stringa, tačiau įkvepia J. Bideno pozicija, kuri reiškia, jog atsisakymas remti Kijevą lygus JAV interesų išdavystei.

Šį kartą mus džiugina ir aktyvūs Ukrainos prezidento žingsniai Vašingtone. Volodymyras Zelenskis atšaukė savo kreipimąsi į JAV Senatą. Vietoj to įvyko keli pristatymai, Ukrainos delegacijos atstovų susitikimai su Pentagono ir Senato lyderiais.

Remiantis Ukrainos ambasadorės Oksanos Makarovos pranešimu, galima suprasti, jog kai kurie susitikimai vyko slaptai. Jų detalės neatskleidžiamos. Kijevo delegacijos nariai susitiko su JAV Atstovų rūmų pirmininku Mike Jonesu, susitikimas buvo „labai šiltas ir produktyvus“.

Galiausiai vakar vakare paskelbta apie naują JAV pagalbos paketą Ukrainai už 175 mln. dolerių. Pasak JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, į naująjį paketą įeina oro gynybos įranga, papildoma amunicija sistemoms HIMARS, kita artilerijos amunicija.

Ši užkulisinė Kijevo veikla mus džiugina dėl to, kad pagaliau atsisakyta beprasmio kalbų sakymo, siekiant didelio išorinio efekto, ir ovacijų vaikymosi.

Zelenskis suvokė, kad audrindamas ar jaudindamas partnerius Vakaruose, net ir sulaukdamas jų plekšnojimo per petį ar fotografijų pirmuosiuose pasaulio naujienų puslapiuose, pergalės nepasieks. Pergalei kare neužtenka užjūrinių ovacijų ir pritrenkiančio įspūdžio.

Vakarų politika paremta realistiniais, finansiniais-ekonominiais naudos ir nuostolių skaičiavimais. Kijevas turi su tuo susitaikyti ir pateikti savo formules. Todėl rimtų vyrų pokalbiai už uždarų durų mums sufleruoja, jog pagaliau dėliojami realūs karo pabaigos planai. 

Iš kitos pusės, JAV įsikišimas į karą reikštų staigią Putino teroristinės gaujos mirtį. Gaila, kad tai numatoma tolimoje perspektyvoje, o nedaroma dabar. Smogusios driskynui, Valstijos sutaupytų šimtus milijardų, sunaikintų pasaulinį blogį ir išgelbėtų šimtus tūkstančių gyvybių. 

Reikšmingi postūmiai

Ukrainiečiai praėjusią parą kaip reikalas apdaužė driskių pajėgas. Ukrainos aviacija sudavė 11 smūgių teritorijoms, kuriose sutelktas okupantų personalas, ginklai ir karinė įranga.

Pataikyta į vieną sraigtasparnį, tris driskių personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietas, vieną šaudmenų sandėlį ir du artilerijos objektus.

Per pastarąją parą fronto linijoje įvyko 91 karinis susirėmimas, karščiausia buvo Avdijivkos kryptyje, čia įvyko net 34 mūšiai.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas pareiškė, jog šiuo metu Rusija deda didžiules pastangas organizuodama dezinformacijos atakas prieš Ukrainą užsienio žiniasklaidoje.

Šio suaktyvėjimo tikslas – susilpninti tarptautinę koaliciją, kuri teikia paramą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos agresiją.

Pažymima, kad nuo lapkričio pradžios suintensyvėjo Rusijos informacinės ir psichologinės operacijos. Kovos su dezinformacija centras prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarnybos įspėja apie rengiamą dezinformacijos kampaniją prieš Ukrainos vadovybę.

Pranešama, jog dezinformacines publikacijas ir pasisakymus apie netikslinį ir beprasmį Ukrainos pasipriešinimą rengia Rusijos Federacijoje dirbę užsienio žurnalistai.

Trumpai

JAV pirmą kartą iškėlė baudžiamąją bylą dėl Rusijos kariuomenės karo nusikaltimų. Du rusų karininkai ir jų pavaldiniai kaltinami pagrobę ir kankinę amerikietį Chersono srityje.

2022 m. balandžio mėnesį keturi okupantai pagrobė Amerikos pilietį iš jo namų Milovojės kaime Chersono srityje, mušė ir kankino 10 dienų.

Rusų teroristai amerikietį kelis kartus sumušė, išrengė nuogai ir fotografavo. Vėliau driskiai imitavo egzekuciją: vienas iš kareivių pridėjo ginklą prie belaisvio smilkinio, suteikė jam galimybę „pasakyti paskutinius žodžius“, o tada šovė jam į šoną.

Rusijos fiureris Putinas atvyko į Abu Dabį derybų su savo kolega JAE Mohammed bin Zayed Al Nahyan. Tai pirmas Putino vizitas Artimuosiuose Rytuose po beveik prieš dvejus metus pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Susitikimo metu pasaulio teroristas numeris vienas pareiškė, kad santykiai su JAE pasiekė aukščiausią lygį ir kitais būdais lindo į užpakalį OPEC + atstovams. Vėliau Putinas dar planuoja susitikti su Saudo Arabijos kronprincu Mohammedu bin Salmanu . 

Šis vizitas – itin reta Putino kelionė į užsienį po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė jo arešto orderį, kurio JAE ir Saudo Arabija nepasirašė.

Primename, jog Kremliaus driskių batas aktyviau sušlepsėjo Artimuosiuose Rytuose po 2019-tųjų dronų atakos, kurios metu buvo sunaikinta daugybė Saudo Arabijos naftos gavybos objektų.

Iki šiol dėl išpuolio įtariamas Iranas. Tačiau staigus Ivano, kaip Saudo Arabijos gynėjo su S-400 sistemomis atsiradimas mums kužda apie planinę Rusijos operaciją dėl didesnės įtakos OPEC organizacijai.

Būdama OPEC+ nare, Rusija gali įtakoti naftos gavybos ir prekybos politiką, kuo šiuo metu Kremlius ir užsiima.

Tačiau šis Putino vizitas demonstruoja, jog rusams dega šikna, nes dėl didėjančios pasaulinės pasiūlos naftos kaina pastaruoju metu mažėja. Vakar JAV ir pasaulio naftos kaina nukrito iki kelių mėnesių žemumų. 

Vakarų Teksaso tarpžemyninės naftos kaina sumažėjo 4,12 proc. – iki 69,37 JAV dolerio už barelį, o Brent rūšies – 3,68 % iki 74,39 JAV dolerio už barelį. 

Putino trigrašis, siekiant sumažinti naftos gavybą ir padidinti juodojo aukso kainą pasaulinėje rinkoje, matomas plika akimi. Primename, jog beveik pusę Rusijos biudžeto sudaro pajamos iš naftos ir dujų.