Karybos ekspertai įvertino „Bild“ aprašomą Rusijos puolimą prieš NATO: rusų tokiu atveju lauktų visiškas sutriuškinimas

VOKIETIJA NUMATO KARĄ SU RUSIJA?

Strateginės aplinkybės

Leidinys „Bild“, remdamasis slaptu Bundesvero dokumentu, pranešė apie Vokietijos ir NATO pasirengimą dideliam Rusijos puolimui savo rytiniame flange.

Slaptame Vokietijos gynybos ministerijos dokumente esą aprašoma galima Rusijos ir NATO santykių raida, kuri baigsis šimtų tūkstančių NATO karių dislokavimu, o neišvengiama karo pradžia „numatyta“ 2025 m. vasarą.

„Bild“ nurodo, kad pagal galimą scenarijų 2024 m. vasarį Rusija pradės dar vieną mobilizacijos bangą ir pašauks 200 000 karių. Tada Kremlius neva pradės pavasario puolimą Ukrainoje, kuris iki birželio mėnesio nublokš Ukrainos kariuomenę atgal.

Tai įvykus, Rusija pradės vystyti slaptą puolimą prieš Vakarus, kuris pagal numatomą scenarijų, prasidėtų liepą ir ilgainiui taptų vis atviresnis. Bundesveras šiuo laikotarpiu modeliuoja kibernetines atakas ir kitas hibridinio karo formas, daugiausia Baltijos šalyse, taip pat susirėmimus, kuriais Rusija pasinaudos kaip pretekstu pradėti didelio masto pratybas savo teritorijoje ir Baltarusijoje.

Pagal scenarijų spalio mėnesį gali būti eskaluojama situacija, jei Rusija perkels karius ir vidutinio nuotolio raketas į Kaliningradą. O nuo 2024 m. gruodžio mėnesio dirbtinai sukeltas „pasienio konfliktas“ ir „neramumai su daugybe aukų“, teigiama, galėtų kilti „Suvalkų koridoriaus“ rajone.

Modeliuojama, kad tai įvyks tuo metu, kai JAV per kelias savaites po rinkimų gali likti be lyderio, o Rusija, remiama Baltarusijos, NATO teritorijoje pakartos tokią pačią invaziją kaip 2014 m. Ukrainoje.

Galiausiai scenarijus baigiamas tuo, kad 2025 m. gegužę NATO priims sprendimą dėl atgrasymo priemonių, ir „dieną X“ perkels 300 000, įskaitant 30 000 Bundesvero karių, į rytinį flangą.

Išsigandot? Be reikalo.

Pirma, yra labai abejotina, kad „Bild“ galėtų kažkokiu būdu „gauti“ slaptus Vokietijos dokumentus. Už tai gresia labai rimta atsakomybė ir tiems, kas juos perduoda, ir tiems, kas juos viešina. Visgi, mūsų kukliu manymu, „Bild“ nėra visiškai „geltona spauda“, tada labai tikėtina, kad kažkas buvo suinteresuotas, kad tokie „baugūs“ dalykai būtų paviešinti.

Antra, toks scenarijus yra dažniausiai įvardijamas kaip „pavojingiausias veiksmų eigos variantas“. Kitaip sakant, modeliuojama padėtis, ne kuri bus ar kuri yra tikėtina, bet kuri yra pati blogiausia Vokietijai ir Aljansui. Dėliojant tokius variantus, dažnai sąmoningai praleidžiami svarbūs, labai reikšmingi argumentai ar faktinės aplinkybės, kurios viso scenarijaus tikėtinumą paverčia labai abejotinu. Tai daroma tikslingai, vertinant, kas būtų, jeigu būtų. Be technikos, be ginkluotės ir be driskių – Rusijos galimybės pradėti veiksmus prieš Aljansą yra savižudybė. Kremliaus vladykos nenori nusižudyti. Karo nusikaltėliai nori mėgautis beribe valdžia ir turtais.

Trečia, toks sąmoningas „slapto scenarijaus“ paviešinimas yra labai panašus į informacinę operaciją. Prieš Kremlių. Vokietiją, atrodo, galutinai suerzino nuolatinės nevykėlių Maskvoje užuominos apie žygius į Berlyną. Bundesveras į tai atsako labai aiškiai parodydamas, kas laukia teroristinės Rusijos tokiu atveju.

O laukia visiškas sutriuškinimas, nes vos tik driskiai susilpnintų frontą rytuose, Ukrainos gynėjai išlaisvintų okupuotas teritorijas ir tikrai nesustotų žinodami, kad Maskva liko tuščia.

Na, ir ketvirta. Galimo scenarijaus viešinimas yra ir skambutis visiems Vakarų politikams. Juo sakoma, kad reikia dar greičiau užsukti gynybos pramonę, skirti daugiau finansų Vokietijos kariuomenei ir būti pasirengus per metus laiko žarstekliu išvadelėti driskiams srėbtuves.

Kitaip sakant, Rusijai, Putinui ir visiems karo šaukliams Kremliuje Vokietija siunčia aiškią žinią – NATO ruošiasi karui su teroristais iš Rytų.

Ir tai yra labai gera žinia mums ir Ukrainai. Nori taikos – ruoškis karui. Ir kuo rimčiau, kuo uoliau tam pasiruoši, tuo didesnė tikimybė, kad kariauti nereikės iš viso.

Reikšmingi postūmiai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis niekada nesutiks įšaldyti karo su Rusija. Tai Davose pareiškė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Šis prezidentas ir ši jo komanda niekada nesutiks ir nepritars jokiam konflikto įšaldymui. Tai nepriimtina Ukrainos visuomenei... Ukrainai nereikia įšaldytų konfliktų. Ukrainai reikia teisingos taikos. O Ukraina nori užkirsti kelią bet kokiai galimai agresijai ateityje ir pasinaudos šia galimybe“, – citavo jį „Radio Liberty“.

E. Jermakas pabrėžė, kad visi ketvirtojo derybų dėl Ukrainos „taikos plano“ etapo dalyviai turi bendrą viziją dėl Ukrainos nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir JT Chartijos, tačiau ne visų pozicijos yra „absoliučiai vienodos“. „Svarbu, kad visos prisijungusios šalys tikrai ir atvirai norėtų dalyvauti ir padėti užbaigti šį karą bei įtvirtinti taiką. Tačiau esama skirtingų nuomonių ir idėjų, kaip tai galima padaryti. Skirtingos šalys turi skirtingą patirtį...“ – pridūrė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas.

Vakar vakare Ukrainos kariuomenė virš Azovo jūros numušė Rusijos tolimojo radarų aptikimo ir valdymo lėktuvą A-50 ir bombonešį Il-22.

Pažeistas Il-22 bandė pasiekti artimiausią aerodromą, bet dingo iš radarų netoli Kerčės. Vėliau Ukrainos savanorių armijos „Pietūs“ atstovas Serhijus Bratčiukas sakė, kad jo šaltiniai užfiksavo A-50 dingimą iš radarų Azovo jūros rajone ir nukentėjusį Il-22.

A-50 – rimtas „paukštis“. Sveikiname gynėjus.

Trumpai

Sekmadienį „Hamas“ teroristai parodė vaizdo įrašą, kuriame trys Gazoje laikomi Izraelio įkaitai ragina savo vyriausybę nutraukti puolimą prieš palestiniečių islamistų grupuotę ir juos paleisti, abiem pusėms minint 100-ąją karo dieną.

Nedatuotas 37 sekundžių trukmės vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti 26 metų Noa Argamani, 53 metų Yossi Sharabi ir 38 metų Itai Svirsky, baigėsi žodžiais: „Rytoj mes jums pranešime apie jų likimą.“

Anksčiau sekmadienį „Hamas“ sakė, kad prarado ryšį su kai kuriais įkaitais, kai Izraelio pajėgos apšaudė Gazos ruožą, ir pabrėžė, kad jie galėjo būti nužudyti. Karo pradžioje teroristai taip pat grasino, kad keršydami už Izraelio karinių pajėgų smūgius įvykdys įkaitų egzekuciją.

Didžioji Britanija skirs 20 000 karių, kurie dalyvaus visoje Europoje vyksiančiose didelėse NATO pratybose pirmąjį šių metų pusmetį, taip pat karo laivų ir naikintuvų, pirmadienį pranešė šalies Gynybos ministerija.

Į šią grupę įeina 16 000 britų kariuomenės karių, kurie nuo vasario iki birželio mėnesio bus dislokuoti Rytų Europoje, lėktuvnešio smogiamoji grupė ir naikintuvai „F35B Lightning“ bei stebėjimo lėktuvai.

NATO pratybomis „Steadfast Defender 24“ Vakarų aljansas mini 75-uosius įkūrimo metus.

Taip vadinami Jemeno husių sukilėliai – teroristai sekmadienį paleido priešlaivinę sparnuotąją raketą į amerikiečių eskadrinį minininką Raudonojoje jūroje, tačiau JAV naikintuvas ją numušė.

Ši ataka yra pirmasis JAV pripažintas husių apšaudymas po praėjusį penktadienį surengtų sąjungininkų smūgių teroristams.