Karas Ukrainoje: Šiaurės Korėjos kariai jau dalyvauja kovose

Atnaujinta 07:46 val.

Šiaurės Korėjos kariai jau dalyvauja kovose prieš Ukrainos pajėgas

Šiaurės Korėjos pajėgos, dislokuotos Rusijos Kursko srityje, jau dalyvavo karo veiksmuose prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Iš viso šiame regione yra daugiau kaip 11 000 Šiaurės Korėjos karių.

Apie tai per nacionalinę televiziją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Anatolijus Barhylyjevyčius, pranešė „Ukrinform“, remdamasis „Laisvės“ radiju.

Pasak vado, Kursko srityje yra daugiau kaip 11 000 Šiaurės Korėjos karių ir jie jau dalyvavo mūšiuose prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

A. Barhylyjevyčius pateikė keletą detalių apie KLDR kariškius, kuriuos Rusija pasiuntė į Kursko sritį.
„Tai daugiausia kombinuotieji ginkluotųjų pajėgų daliniai... jie veikia apsimesdami Tolimųjų Rytų vietinių tautų atstovais, turi atitinkamus asmens dokumentus“, – sakė Generalinio štabo viršininkas.

Jis patikslino, kad šie Šiaurės Korėjos kariškiai „yra apmokyti vykdyti operacijas europinėje (Rusijos – red.) dalyje“.

Kaip buvo pranešta anksčiau, Ukrainos ginkluotosios pajėgos paneigė žiniasklaidos pranešimus apie tariamą Šiaurės Korėjos karių buvimą Ukrainos Charkivo regione.

Rusijoje dega Kalugos naftos perdirbimo gamykla

Mieste pasigirdo stiprus sprogimas.

Naktį Rusijos Kalugos miesto teritorijoje nugriaudėjo sprogimai. Tinklas praneša apie rimtą gaisrą naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje.

Kalugos srities gubernatorius Vladislavas Šapša savo „Telegram“ kanale parašė, kad oro gynybos pajėgos „sunaikino“ tris dronus miesto pakraštyje:

„Nepilotuojamų orlaivių nuolaužų kritimo vietoje pramonės įmonės teritorijoje kilo gaisras. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Įvykio vietoje dirba Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai ir operatyvinė grupė“.

Rusijos „Telegram“ kanaluose teigiama, kad vietos gyventojai išgirdo stiprų sprogimą, po kurio naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras. 

VČK-OGPU duomenimis, naftos saugyklą ir naftos perdirbimo gamyklą apšaudė bepiločiai lėktuvai. 

Mieste liepsnoja dideli gaisrai.

Išpuoliai prieš naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje

Rusijos naftos perdirbimo gamyklų objektus nuolat atakuoja bepiločiai lėktuvai. Kai kurių iš jų ilgai nepavyksta užgesinti, dėl naujų sprogimų kyla dar didesni gaisrai.

Ukraina prarado beveik pusę savo teritorijos Kursko regione - Reuters

Taip pat pranešama, kad didžiausia grėsmė šiuo metu kyla situacijai Kurachovo srityje, nes okupantai ten labai sparčiai žengia į priekį.

Tai pranešė „Reuters“, remdamasi aukšto rango kariniu šaltiniu Generaliniame štabe. 

Šaltinis teigė, kad rusai Kursko regione dislokavo 59 000 karių nuo tada, kai rugpjūčio pradžioje ten įsiveržė AFU ir sparčiai žengė pirmyn, taip nustebindami Kremlių.

„Geriausiu atveju mes kontroliavome apie 1376 kvadratinius kilometrus, dabar ši teritorija yra mažesnė. 

Priešas intensyvina kontratakas. Dabar kontroliuojame apie 800 kvadratinių kilometrų. Šią teritoriją laikysime tiek, kiek tai bus kariniu požiūriu tikslinga“, - sakė šaltinis.

Generalinio štabo šaltinis pridūrė, kad didžioji dalis Šiaurės Korėjos karių Kursko srityje toliau dalyvauja mokymuose.

Be to, leidinio šaltinis teigė, kad didžiausią grėsmę šiuo metu kelia padėtis Kurachovo srityje, nes okupantai ten žengia į priekį 200-300 metrų per dieną greičiu ir kai kuriose vietovėse jiems pavyko prasiveržti.

Kaip pažymima leidinyje, Kurachovo yra tramplinas į Pokrovsko logistikos centrą Donecko srityje.

Pasak šaltinio, šiuo metu prieš Ukrainą kovoja apie 575 tūkst. rusų karių, o Rusijos Federacija ketina šį skaičių padidinti iki 690 tūkst.

Reuters pažymėjo, kad Rusijos Federacijos valdžia neatskleidžia, koks skaičius žmonių kariauja Ukrainoje.

WSJ: Ukraina kuria savo balistinius ginklus

Kijevas šiuo metu kuria keletą savų balistinių raketų, laikraščiui „The Wall Street Journal“ sakė Ukrainos strateginės pramonės ministro pavaduotoja Anna Gvozdyar.

Žurnalo šaltinių teigimu, Ukraina aktyviai kuria raketas, galinčias smogti giliai už priešo linijos.

Dauguma šios programos detalių laikomos paslaptyje, tačiau Ukrainos pareigūnai neseniai pareiškė, kad tokie ginklai artimiausiu metu gali būti pristatyti kariuomenei. Rugpjūčio mėnesį Ukraina atliko pirmąjį tokios raketos bandymą.

„Apie didelio masto raketų programą išgirsite kitais metais arba šių metų pabaigoje“, - sakė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo Oleksandro Kamyšino, viena iš programos kliūčių yra finansavimas. Jis pažymėjo, kad Kijevas neturi pakankamai lėšų. Visų pirma, Ukraina per karą tik ribotai naudojo savo raketas „Neptun“, o pareigūnai teigia, kad finansų trūkumas stabdo jų gamybą.

Karinės aviacijos ekspertas Douglas Barry paaiškino, kad balistinių raketų gamyba yra ypač brangi, nes joms gaminti naudojamos medžiagos turi atlaikyti labai aukštą temperatūrą, kai jos grįžta į Žemės atmosferą.

Kita problema - masinė ginklų gamyba. 

Zelenskis sakė, kad 2024 m. Ukraina pagamins 100 raketų. 

Raketų gamintojai visame pasaulyje susiduria su sunkumais siekdami užtikrinti nuolatinį komponentų, pavyzdžiui, variklių, tiekimą.

Ukrainai papildomai trukdo darbuotojų trūkumas ir nuolatinės Rusijos atakos prieš infrastruktūrą.

Ukrainos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas Jegoras Černevas teigė, kad balistinių raketų programa artėja prie pabaigos, nepaisant problemų dėl komponentų tiekimo.

„Patikėkite manimi, netrukus bus konkrečių rezultatų, kuriuos pamatys ne tik Ukraina, bet ir Rusijos Federacija“, - sakė jis interviu Ukrainos televizijai.

Savo ruožtu JAV mano, kad Ukraina turėtų sutelkti dėmesį į tolimojo nuotolio bepilotes raketas. 

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas teigė, kad Ukrainos bepiločių orlaivių programa yra labiau finansiškai pagrįsta nei balistinių raketų, atsižvelgiant į jų didelę kainą.

Pasak šaltinio, neseniai patvirtintame 2,4 mlrd. dolerių JAV pagalbos pakete numatytas finansavimas tolimojo nuotolio bepiločiams lėktuvams ir kitiems panašiems ginklams. Šios lėšos nebus naudojamos balistinėms raketoms, sakė informuotas šaltinis.

Rusija pradėjo verbuoti buvusias Afganistano specialiąsias pajėgas Irane

Vakarų koalicijai būnant Afganistane, britų specialiosios pajėgos nuo 2000-ųjų rengė vietos specialiąsias pajėgas, kad jos prisijungtų prie jų kovojant su Talibanu.

Tačiau 2021 m. išvedus Vakarų karius ir Didžiosios Britanijos vyriausybei atsisakius suteikti prieglobstį tūkstančiams Afganistano kovotojų, daugelis jų buvo priversti slėptis nuo Talibano, taip pat ir Irane.

Būtent ten juos ėmė medžioti verbuotojai iš Rusijos ambasados Teherane, savo tyrime rašo „The Independent“. Jie viliojami kovoti prieš Ukrainą už „Rusijos taiką“ už 3 000 JAV dolerių per mėnesį.

Į Iraną pabėgęs vieno iš dviejų Afganistano teritorinių pajėgų specialiųjų pajėgų dalinių kovotojas Ghulamas laikraščiui pasakojo, kad net gavo užpildyti anketą.

Joje, be kita ko, buvo prašoma pateikti asmeninę ir kontaktinę informaciją bei užduodami tokie klausimai kaip „Ką žinote apie kariuomenę ir buvimą kareiviu?“ ir „Kokia jūsų karinė patirtis?“.

Ghulamas, kuris tuo pat metu bandė derėtis dėl prieglobsčio su Didžiosios Britanijos vyriausybe, nusprendusia sušvelninti savo požiūrį, neturėjo laiko apsispręsti.

Jis buvo suimtas ir deportuotas į Afganistaną. 

Tačiau laikraščiui „The Independent“ jis papasakojo, kad buvęs Afganistano generolas ieškojo kovotojų Rusijai ir kitas žingsnis turėjo būti pokalbis, kurio metu bus įvertinta jo patirtis ir kovinės savybės.

Teko eiti į pokalbį Rusijos ambasadoje su Musharafu, karo gydytoju.

 Jis sakė, kad derybose atstovauja kelių šimtų buvusių specialiųjų pajėgų karių interesams. 

„Nuvykau į Rusijos ambasadą pasikalbėti su Rusijos pareigūnais apie verbavimo procesą“, - sakė jis. - Kartu su 200 specialiųjų pajėgų karių nusprendėme vykti į Rusiją.

 Manėme, kad gyvensime ten, kur būsime maitinami. Turėjome tai padaryti, nes gyvenimas čia, Irane, yra labai sunkus. pridūrė Musharafas:

Aš tiesiogiai kalbėjau su rusais ir jie sutiko mokėti po 3 000 dolerių per mėnesį.

Jis pasakė, kad viskas paruošta, bet tada pasikalbėjo su savo buvusiu vadu, kuris jam patarė nesikreipti į Rusiją ir nesivelti į karą su Ukraina.

Mušarafas nepaaiškino kodėl, tačiau daugelis afganų laiko Rusiją priešu dėl sovietų invazijos ir dabartinės Rusijos vadovybės paramos Talibanui.

Galiausiai jis nusprendė nevykti, o jo pavyzdžiu pasekė tie, kuriems jis atstovavo.

Tačiau Musharafas sakė, kad keli jo draugai šiais metais įstojo į Rusijos kariuomenę ir gavo ambasados vizas.

„Žinau, kad kai kurie išvyko į Ukrainą pagal šią jų [verbavimo] programą“, - sakė jis laikraščiui, nors negalėjo pateikti įrodymų.

Laikraštis „The Independent“ ir jo kolegos iš Afganistano naujienų agentūros „Etilaat Roz“ bei tiriamosios žurnalistikos grupės „Lighthouse Reports“ kalbėjosi su 14 buvusių Afganistano specialiųjų pajėgų karių Irane ir dar keliomis dešimtimis Afganistane.

Pasak jų, su kai kuriais iš jų telefonu susisiekė kolegos kariai arba buvusiais kariuomenės ar specialiųjų pajėgų kovotojais prisistatę asmenys. Su kitais tiesiogiai susisiekė kontrabandininkai, kurie už atlygį padėdavo jiems kirsti sieną.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad pirmasis bandymas verbuoti įvyko 2023 m., o antrasis prasidėjo šiemet.

2022 m. pabaigoje pasirodė pranešimų, kad Rusija bando užkariavimo karui užverbuoti buvusius Afganistano specialiųjų pajėgų karius, apmokytus JAV karių. 

Verbavimą, matyt, vykdė Vagnerio PMC, pranešė žurnalas „Foreign Policy“, remdamasis afganų karininkais.

Kad išvengtų mobilizacijos, Rusija stengiasi rasti karių visur, kur tik gali, o afganistaniečiai, turintys specialų kovinį pasirengimą ir patirties, „akivaizdžiai bus patrauklūs“ verbuotojams, sakė analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos studijų programos vyresnysis mokslinis bendradarbis Keiras Gilesas. 

Jis pridūrė, kad Rusijos karines pastangas gali paremti prorusiškų šalių, t. y. Irano, Šiaurės Korėjos ir Kinijos, koalicija:

„Jau matėme, kaip Šiaurės Korėjos atveju tai pasireiškė kaip pagalba žmogiškaisiais ištekliais. Neturėtume stebėtis, jei šis modelis išplis ir į kitas šalis, ypač jei jos galės lengvai paneigti savo dalyvavimą, pavyzdžiui, jei Iranas padės verbuoti trečiųjų šalių piliečius savo teritorijoje.

JAV skiria Ukrainai daugiau karinės paramos

Jungtinės Valstijos vėl skiria Ukrainai karinės įrangos, kad šalis galėtų priešintis Rusijos agresijai. Paketo apimtis siekia 275 mln. dolerių (261 mln. eurų), pranešė Gynybos departamentas. Į jį, be kita ko, įtraukta šaudmenų „Himars“ raketų paleidimo sistemai, kurios veikimo nuotolis yra 80 km.

Taip pat bus pristatyta dronų, 155 ir 105 mm artilerijos amunicijos bei prieštankinių ginklų.

JAV yra didžiausia ginklų tiekėja Ukrainai. Pentagono duomenimis, JAV nuo karo pradžios skyrė Kyjivui karinės paramos už daugiau kaip 60,4 mlrd. JAV dolerių (apie 55,7 mlrd. eurų).

Žiniasklaida: V. Putinas yra pasirengęs kalbėti su D. Trumpu apie paliaubas Ukrainoje, tačiau savomis sąlygomis

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra pasirengęs aptarti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu paliaubų Ukrainoje sutartį, tačiau atmeta galimybę padaryti kokių nors reikšmingų nuolaidų teritorijos prasme ir reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų savo ketinimo įstoti į NATO.

Apie tai cituodama penkių esamų ir buvusių Rusijos pareigūnų žodžius pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Pašnekovų teigimu, V. Putinas iš esmės galėtų sutikti įšaldyti konfliktą ties esama fronto linija. Tuo pat metu trys šaltiniai atkreipė dėmesį, kad būdai pasidalinti Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus, kuriuos Rusija dabar laiko savo teritorijos dalimi, nors jų visiškai ir ne kontroliuoja, dar gali būti svarstomi.

Rusija taip pat galėtų svarstyti galimybę pasitraukti iš sąlyginai nedidelių jos valdomų teritorijų Charkivo ir Mykolajivo regionuose, pasakė du oficialūs asmenys. 

Tuo pat metu Rusijos pozicija dėl Krymo nesikeičia, kadangi Maskva primygtinai teigia, kad jokių derybų dėl šio pusiasalio negali būti, paaiškino Rusijos pareigūnai.

Be to, Kremlius taip pat gali reikalauti, kad Ukraina apribotų savo ginkluotųjų pajėgų dydį ir leistų šalyje nevaržomai kalbėti rusų kalba.

„Nors Rusija netoleruos, kad Ukraina įstotų į NATO arba Ukrainoje būtų NATO karių, penkių esamų ir buvusių pareigūnų teigimu, ji yra pasirengusi aptarti saugumo garantijas Kyjivui“, – rašo „Reuters“.

Tačiau, šaltinių teigimu, JAV leidus Ukrainai naudoti raketas ATACMS pulti Rusijos viduje esančius taikinius, bet koks susitarimas gali užtrukti, o Maskva gali pareikalauti didesnių nuolaidų.
Nesusitarus dėl ugnies nutraukimo, Rusija kariaus toliau, paaiškino du iš šaltinių.

Tuo pat metu Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas komentuodamas naujienų agentūros „Reuters“ pranešimą rusų žiniasklaidai pasakė, kad įšaldyti karą Ukrainoje Rusijai yra „nepriimtina“. 

Jo teigimu, V. Putinas „tikrai ne kartą sakė, o tiksliau nuolat sako, kad yra pasirengęs palaikyti ryšį ir derėtis“.

„Prezidentas (V. Putinas) taip pat pasakė, kad kokiais nors būdais įšaldyti šį konfliktą mums netinka – mums svarbu pasiekti savo tikslą, kurį visi gerai žino“, – kalbėjo D. Peskovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Ukrainos ir Rusijos taikos derybos galėtų vykti tik tuo atveju, jei Ukraina būtų tvirta ir nestovėtų viena priešais Rusiją, todėl tarptautinių partnerių ir ypač Jungtinių Valstijų pagalba yra gyvybiškai svarbi.

V. Zelenskis taip pat mano, kad V. Putinui būtų naudinga derėtis tik dėl Ukrainos kapituliacijos, tačiau niekas neleis, kad tai įvyktų.

JAV valstybės departamentas pakartojo, kad JAV ir sąjungininkų bei partnerių pozicija dėl galimų taikos derybų yra tokia, jog būtent Kyjivas turėtų nuspręsti, kada jas pradėti ir kokiomis sąlygomis jos turėtų vykti.

Ukraina numojo ranka į perspėjimą dėl masinio antskrydžio, pavadindama jį „psichologine rusų operacija“

Po to, kai keletas Kyjive įsikūrusių užsienio šalių ambasadų pranešė laikinai užsidarančios dėl plataus masto raketinės atakos grėsmės, Ukraina trečiadienį perspėjimus dėl tokių smūgių pavadino Maskvos „psichologine operacija“.

Kyjivo karinė žvalgyba paaiškino, kad Rusija vykdo „prieš Ukrainą nukreiptą psichologinę ataką“, perspėdama dėl socialiniuose tinkluose plintančių žinučių apie neva išaugusią raketinių smūgių grėsmę ir teigdama, kad tokie pranešimai – tai dalis rusų „psichologinės operacijos“.

Rusijos įstatymų leidėjai nusitaikė į pabėgusių įžymybių pajamas

Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo užkertamas kelias į užsienį pabėgusiems Kremlių kritikuojantiems žinomiems kultūros veikėjams pasinaudoti pinigais, uždirbtais Rusijoje.

Dešimtys muzikantų, rašytojų, aktorių ir kitų atlikėjų išvyko iš Rusijos, kai ji 2022 m. užpuolė Ukrainą. Jie sulaukė paniekos, Maskvos politikų yra vadinami „išdavikais“.

Valstybės Dūmos, Rusijos parlamento žemųjų rūmų, parlamentarai trečiadienį balsavo už priemones, neleisiančias pabėgusiems asmenims, priskirtiems „užsienio agentams“, gauti Rusijoje uždirbamus honorarus.

„Užsienio agentai nebegalės turtėti šalies ir jos piliečių sąskaita“, – „Telegram“ kanale sakė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas. „Priemonėmis, kurių imamasi, siekiama sustabdyti išdavikų turtėjimą“, – pridūrė jis.

Visos gautos lėšos bus laikomos specialiose banko sąskaitose, jomis nebus galima pasinaudoti, kol asmuo nebus išbrauktas iš Maskvos „užsienio agentų“ sąrašo. Įstatymų leidėjai visais balsais pritarė pasiūlymui per pirmąjį svarstymą Dūmoje.

Į Rusijos „užsienio agentų“ sąrašą įtraukti 493 žmonės, tarp jų yra garsių kultūros veikėjų, pavyzdžiui, rašytojas Borisas Akuninas, dainininkės Zemfira ir Monetočka, „YouTube“ turinio kūrėjas ir žurnalistas Jurijus Dudas. 

Rusija priėmė užsienio agentų įstatymą 2012 m., vėliau jį sugriežtino, o dabar nusitaikė į žmonių, kuriems klijuojama ši etiketė, pajamas. 

Kai kurie asmenys už tariamus „užsienio agentų“ įstatymo pažeidimus buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Dūmos deputatas, atsakydamas į J. Bideno sprendimą dėl ilgojo nuotolio raketų, pasiūlė surengti branduolinį smūgį JAV

Rusija turi surengti demonstratyvų branduolinį smūgį Jungtinėms Valstijoms, atsakydama į Ukrainos leidimą nutaikyti ilgojo nuotolio raketas ATACMS gilyn į Rusijos teritoriją, pareiškė Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas.

„Užtikrinu jus - jokio „atsakomojo smūgio“ nebus. Nes [branduolinis] arsenalas, kurį turi Rusija, 100 proc. sulaiko - ir [JAV prezidentą Joe] Bideną, ir [išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą] Trumpą - nuo branduolinio ginklo panaudojimo“, - laidos ‚Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu‘ eteryje sakė A. Gurulevas (į tai atkreipė dėmesį ‚Agentūra‘).

Po to, pasak deputato, niekam nekils noras smogti Rusijai raketomis ATACMS ar „Storm Shadow“. Tačiau jei Vašingtonas imsis tolesnio eskalavimo, iš Amerikos „iš esmės nieko neliks“. „Amerikai bus padaryta 95 proc. visiškos žalos. 

Neliks nei Bideno, nei Trumpo“, - pabrėžė Gurulevas. Jis taip pat pasiūlė smogti Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos branduoliniams arsenalams. „Tai bus vienas iš JAV atgrasymo variantų“, - patikslino pavaduotojas.

Tuo tarpu Federacijos Taryba pareiškė, kad leidimas Ukrainai smogti Rusijos teritorijai JAV ATACMS raketomis yra „labai didelis žingsnis link Trečiojo pasaulinio karo pradžios“. „Rusijos atsakas [į smūgius] bus neatidėliotinas“, - sakė Sovietų Sąjungos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Džabarovas. 

Pasak jo, dėl „baisios jėgos smūgio“ Ukrainai gali būti sugriauti „visi sprendimų priėmimo centrai“, taip pat „visi tiltai per Dnieprą“.

Kremlius, savo ruožtu, pareiškė, kad „prasideda kokybiškai naujas įtampos raundas“. 

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paaiškino, kad smūgius suduos ne Ukraina, o šalys, kurios duos tam leidimą. „Taikinių taikymą, kitokį aptarnavimą atlieka ne Ukrainos kariuomenė.

Tai atlieka kariniai specialistai iš tų pačių Vakarų šalių. Ir tai iš esmės keičia jų dalyvavimo konflikte modalumą. Tai ir yra šios situacijos pavojingumas ir provokuojamumas“, - sakė D. Peskovas.

Dieną prieš tai, lapkričio 17 d., „New York Times“ šaltiniai pranešė, kad JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracija po kelis mėnesius trukusių svarstymų suteikė Ukrainai leidimą smogti Rusijos teritorijai tolimojo nuotolio ATACMS raketomis. Pasak jų, pirminis smūgių taikinys bus Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgos Kursko srityje, kurios dalį AFU užėmė rugpjūčio pradžioje. Pirmieji ATACMS smūgiai Rusijai bus suduoti artimiausiomis dienomis, sakė „Reuters“ šaltiniai.

ATACMS, kurių veikimo nuotolis siekia 300 km, gali pasiekti devynis didžiuosius Rusijos miestus, kuriuose kartu gyvena 4,7 mln. žmonių. 

JAV karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, jų veikimo zonoje atsidurs du milijoniniai miestai - Rostovas prie Dono (1,14 mln. gyventojų) ir Voronežas (1,046 mln. gyventojų), taip pat keli regioniniai centrai: Kurskas (436 tūkst. gyventojų), Orelė (296 tūkst. gyventojų), Brianskas (373 tūkst. gyventojų). Lipeckas (486 tūkst. gyventojų), Smolenskas (312 tūkst.) ir Kaluga (329 tūkst.) taip pat yra ATACMS veikimo zonoje.

Iš viso Rusijos teritorijoje yra mažiausiai 245 kariniai objektai, patenkantys į vakarietiškų tolimojo nuotolio ginklų veikimo zoną, apskaičiavo ISW. Tarp jų yra 16 Rusijos karinės aviacijos aerodromų, taip pat vietos, kuriose įsikūrę Rusijos daliniai, štabai, vadavietės, karinės gamyklos ir degalų sandėliai.

Prancūzija ir JK leidžia Ukrainai atakuoti Rusiją tolimojo nuotolio raketomis

Jungtinė Karalystė ir Prancūzija leidžia Ukrainai atakuoti karinius taikinius Rusijos teritorijoje tolimojo nuotolio raketomis „Storm Shadow“/SCALP.

Apie tai praneša naujienų portalas „Unian“ remdamasis „Le Figaro“ informacija.
„Le Figaro“ rašo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti JAV perduodamas tolimojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje po to, kai tokį patį sprendimą priėmė Londonas ir Paryžius.

Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija kartu sukūrė tolimojo nuotolio raketas, kurios JK vadinamos „Storm Shadow“, o Prancūzijoje – SCALP. Ukrainai perduotos raketos gali smogti už 250 km esantiems taikiniams.

Šaltiniai: Kinija pirmą kartą aprūpino Rusiją mirtinais ginklais karui prieš Ukrainą

Kinija pirmą kartą tiekė Rusijai ginklų, skirtų panaudoti prieš Ukrainą, o dabar Europos Sąjunga svarsto apie sankcijas, rašo unian.net. 

Kaip praneša „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, remdamasis savo šaltiniais, Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pateikė ES valstybėms atitinkamus žvalgybos duomenis. 

Vienas aukšto rango ES diplomatas sakė, kad įrodymai yra „įtikinami“ ir patvirtino „mirtinos pagalbos pristatymą“. „Dabar turime apsvarstyti visas įmanomas priemones“, – sakė diplomatas.

Jis pridūrė, kad svarbu tiesiogiai kalbėtis su Kinija. 

Kitas šaltinis pažymėjo, kad Europos reakcija priklausys nuo to, kaip Kinija reaguos į šią informaciją. Diskusijos dėl sankcijų šiuo metu yra ankstyvoje stadijoje, pridūrė leidinio šaltiniai. 

Nors šaltiniai neatskleidė žvalgybos informacijos, aukšto rango diplomatas citavo „labai rimtus“ „Reuters“ pranešimus.

Dėl Rusijos veiksmų Zaporižios AE atsidūrė ant visiško elektros energijos tiekimo nutraukimo ribos

Per dar vieną apšaudymą Rusijos kariai apgadino vieną iš aukštos įtampos linijų, kuriomis tiekiama elektros energija okupuotai Zaporižios atominei elektrinei (AE). 

Šiuo metu Zaporižios AE elektros energija tiekiama atsargine linija, pranešė „Ukrenergo“. 

„Pagrindinės elektros linijos pažeidimo vieta jau nustatyta. Bendrovės „Ukrenergo“ remonto brigados atlieka avarijos likvidavimo darbus. 

Dėkojame kolegoms remontininkams už darbą didelės rizikos gyvybei sąlygomis“, – valstybinę energetikos bendrovę cituoja UNIAN. 

Ukrainos energetikos ministerija pareiškė, kad Zaporižios AE „atsidūrė ant elektros energijos tiekimo nutraukimo ribos“. Ji pažymėjo, kad dėl apšaudymo buvo išjungta viena iš dviejų elektrinės elektros linijų. 

„AE prie Ukrainos energetikos sistemos prijungta tik viena elektros perdavimo linija. Jei ši linija bus atjungta, Zaporižios stotyje įvyks dar vienas visiškas elektros energijos tiekimo nutraukimas, o tai yra rimtas saugaus eksploatavimo sąlygų pažeidimas, susijęs su avarijos galimybe“, – įspėjo Ukrainos energetikos ministerija. 

Pasak Ukrainos energetikos ministro Hermano Haluščenkos, ministerijos specialistai jau pradėjo darbus, kad atstatytų elektros liniją į atominę elektrinę: „Tokie šalies agresorės veiksmai kelia grėsmę viso regiono radiacinei saugai. 

Tik Zaporižios AE kontrolės grąžinimas Ukrainai gali užtikrinti saugų jos veikimą.“ 

Ukrainos žvalgyba: Rusijoje dėl didžiulių nuostolių kare vis labiau trūksta jaunesniųjų karininkų

Jaunesniųjų karininkų trūkumo problema Rusijoje vis aštrėja, praneša portalas UNIAN. 

Dėl to Rusijoje civilinių universitetų pagrindu kuriami karinio rengimo centrai, skirti būrių vadams, artilerijos baterijų vadams ir kuopų vadų pavaduotojams. 

Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR). „Dideli Rusijos nuostoliai fronte tarp jaunesniųjų karininkų verčia Rusijos Federaciją toliau stengtis plėsti jų rengimo apimtis“, – teigė HUR. 

Pažymima, kad iki 2024 m. pabaigos Rusija planuoja atidaryti 33 naujus karinio rengimo centrus prie beveik šimto esamų. Toks suaktyvėjimas rodo, kad Rusijos kariuomenės vadovaujančio personalo krizė gilėja, vertina HUR. 

Ukrainiečių žvalgyba taip pat pabrėžė, kad jaunesnysis karininkas Rusijos kariuomenėje visų pirma atlieka pėstininkų vairuotojo funkciją puolimui tiesiogiai mūšio lauke, o tai paaiškina didelius nuostolius ir didelį leitenantų trūkumą Rusijoje.

ES rengia papildomas sankcijas Iranui dėl raketų siuntų į Rusiją 

Remdamasis aukščiausio rango ES pareigūnu, Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas (RFE/RL) penktadienį pranešė, kad Europos Sąjunga rengiasi taikyti papildomas sankcijas Irano fiziniams ir juridiniams asmenims, susijusiems su Rusijos karo mašinos rėmimu, „Sankcijos bus: turime politinį susitarimą dėl antrojo paketo prieš Iraną, susijusio su balistinių raketų perdavimu Rusijai“, – RFE/RL sakė neįvardytas šaltinis. 

ES ir kitos Vakarų valstybės jau anksčiau yra paskelbusios sankcijas Iranui, kai paaiškėjo, kad Teheranas tiekė Maskvai artimo nuotolio balistines raketas „Fath-360“. 

Spalio 14 d. ES patvirtino sankcijas septyniems asmenims ir septyniems subjektams dėl Irano raketų ir dronų siuntų į Rusiją. 

Naujausias sankcijų paketas bus taikomas vienam Irano asmeniui ir keturiems subjektams, susijusiems su Irano karinių prekių tiekimu Rusijai. 

Trys iš jų yra Rusijos laivybos bendrovės, susijusios su Irano ginkluotės tiekimu, pranešė RFE/RF. „Norime ir toliau daryti spaudimą Iranui, siųsdami Teheranui aiškią žinią, kad jis turėtų nutraukti karinį bendradarbiavimą su Rusija“, – sakė ES pareigūnas. 

Maskva ir Teheranas pagilino karinius ir politinius ryšius nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, o Iranas tiekia Rusijai atakos bepiločius lėktuvus „Shahed“ ir raketas. 

ES užsienio reikalų ministrai per lapkričio 18 d. Briuselyje vyksiantį susitikimą ne tik oficialiai patvirtins sankcijų Iranui paketą, bet ir aptars, kaip parengti 15-ąjį Europos bloko sankcijų Rusijai paketą, nukreiptą prieš užsienyje pagamintus komponentus, aptinkamus Rusijos ginkluotėje. 

Japonijos užsienio reikalų ministras iš anksto nepranešęs atvyko į Ukrainą

Japonijos užsienio reikalų ministras Takeshi Iwaya atvyko į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito, pranešė naujienų agentūra „Kyodo“. „Japonijos užsienio reikalų ministras Takeshi Iwaya šeštadienį iš anksto nepranešęs atvyko į Ukrainą susitikti su pareigūnais“, – pranešė ministerija, greičiausiai siekiant parodyti Tokijo įsipareigojimą Kyjivui šio kovoje su Rusijos karine agresija, į kurią dabar įsitraukė ir Šiaurės Korėjos kariai. 

T. Iwaya atvyko į Ukrainą traukiniu iš Lenkijos po vizito Peru, kur dalyvavo regioniniame ekonomikos susitikime. Tai pirmasis Japonijos ministro vizitas nuo tada, kai praėjusį mėnesį eiti pareigas pradėjo ministras pirmininkas Shigeru Ishiba. 

Japonijos užsienio reikalų ministras šeštadienį planuoja susitikti su Ukrainos kolega Andrijumi Sybiha, o vėliau tą pačią dieną galbūt susitiks ir su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, sakė ministerijos atstovas spaudai.

Kyjive per rusų drono ataką buvo apgadintas gyvenamasis namas

Kyjive naktį į šeštadienį per priešo dronų ataką buvo apgadintas gyvenamasis namas. Kyjivo miesto karinė administracija per „Telegram“ išplatino atitinkamą pranešimą. 

„Dėl Rusijos pajėgų drono smūgio sostinės Obolonskio rajone padaryta žala gyvenamajai infrastruktūrai. Krintančios nuolaužos apgadino daugiaaukščio gyvenamojo namo balkonus ir langus. 

Pranešimų apie galimą gaisrą negauta. Šiuo metu informacijos apie nukentėjusiuosius nėra“, – rašė miesto administracijos vadovas Serhijus Popko. Operatyvinių duomenų suvestinė bus atnaujinta. 

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sostinėje paskelbus oro pavojų, buvo aktyvuota oro gynyba.

„The Times": Ukraina per kelis mėnesius gali pasigaminti branduolinę bombą

Ukraina gali pasigaminti elementarią branduolinę bombą per „kelis mėnesius“, jei Donaldas Trumpas, pradėjęs eiti JAV prezidento pareigas, nutrauks karinę pagalbą Kijevui, rašo „The Times“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijai parengtu dokumentu.

Leidinyje ataskaitos autoriumi įvardijamas Nacionalinio strateginių tyrimų instituto (NISI) skyriaus vadovas Oleksijus Ižakas.

Dokumente teigiama, kad Ukraina galėtų greitai sukurti plutonio pagrindu pagamintą branduolinį ginklą, naudodama technologiją, panašią į tą, kuri buvo naudojama „Fat Man“ bombai sukurti.

Būtent šią bombą 1945 m. rugpjūčio 9 d. JAV numetė ant Japonijos Nagasakio miesto. Ataskaitoje pažymima, kad sukurti panašų ginklą „po 80 metų nėra labai sudėtinga“.

Atsižvelgiant į dabartines sąlygas, Ukraina neturi galimybių pastatyti ir eksploatuoti didelio masto urano sodrinimo įrenginių, todėl ji galėtų naudoti plutonį, gautą iš branduolinių elektrinių panaudotų kuro strypų, teigiama ataskaitoje.

„Apskaičiuota, kad Ukraina turi apie 7 tonas plutonio. To pakanka sukurti šimtus kovinių galvučių, kurių taktinis galingumas siekia kelias kilotonas“, - teigiama dokumente.

Ataskaitoje teigiama, kad Ukrainos branduolinės bombos galingumas būtų maždaug dešimtadalis „Fat Man“ galingumo: „To pakaktų sunaikinti Rusijos oro pajėgų bazę arba karinį, pramoninį ar logistikos objektą.“

Tikslaus branduolinio užtaiso galingumo neįmanoma numatyti dėl skirtingų plutonio izotopų, kurie jame būtų naudojami“.

Spalio mėn. laikraštis „Bild“, remdamasis neįvardytu Ukrainos pareigūnu, pranešė, kad Ukraina turi visus išteklius ir reikiamas žinias branduoliniam ginklui sukurti ir gali pasigaminti bombą per kelias savaites.

Tą patį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kijevas pradės kurti savo branduolinį ginklą, jei šalis netaps NATO nare.

Parengta pagal VE.lt, ELTA, BNS, unian.net, THE MOSCOW TIMES, focus.ua informaciją