Karas brangiai atsieis pasaulinei ekonomikai

Eksperto vertinimu, blogiausiu karinių veiksmų plėtros scenarijaus atveju Artimuosiuose Rytuose gali prasidėti nuosaiki recesija, o naftos kainos, tikėtina, pasieks 150 JAV dolerių už barelį.

„Globalios ekonominės tokio scenarijaus pasekmės būtų labai rimtos", - pabrėžė G.Dako.

Savo ruožtu vyriausiojo Pasaulio banko ekonomisto pavaduotojas Aihanas Kosė (Ayhan Kose) leidiniui teigė, kad energetinei rinkai tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, turės globalias pasekmes.

Prie Kolumbijos universiteto veikiančio Globalios energetinės politikos centro direktoriaus Džeisono Bordofo (Jason Bordoff) nuomone, situacija ekonomikoje jau yra nestabili, neapibrėžta ir gąsdinanti. Jo teigimu, konflikto plėtra nėra suinteresuotos daugelis šalių, įskaitant JAV, Europą, Iraną ir Persijos įlankos valstybes.

„Tai - pirmas atvejis, kai vienu metu turime reikalų su dviem energetiniais šokais", - nurodė vyriausias Pasaulio banko ekonomistas Idermitas Gilas (Idermit Gill). Omenyje jis turėjo galimą eskalaciją Artimuosiuose Rytuose ir karą Ukrainoje. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad įtaką pasaulinei ekonomikai vis dar daro ir pandemija, kadangi atsigauti po jos spėjo ne visos šalys.

„Išgyvename vieną iš nestabiliausių ekonomikos vystymosi etapų", - patikslino I.Gilas.

Laikraštis perspėjo, kad esminiai pokyčiai, konflikto Izraelyje eskalacijos atveju, gali prasidėti ir kitose sferose. NYT nuomone, energetinių išteklių kainų augimas pabrangintų maisto produktus, dėl ko mažėtų namų ūkių perkamoji galia. Tai neigiamai paveiktų apsirūpinimo maistu saugumą besivystančiose šalyse, tokiose kaip Egiptas, Pakistas ir Šri Lanka.

Išsivysčiusioms Europos šalims tai reikštų naujas migrantų iš Artimųjų Rytų bangas. Galiausiai pasauliniai naftos tiekimo sutrikimai vėl paskatintų infliaciją ir tuo pat metu stabdytų ekonomikos augimą, nurodo NYT.

Laikraštis atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomines problemas didina ištisus žemynus apimantys geopolitiniai nesutarimai. Kai kurių globalių problemų, įskaitant klimato kaitą ir pasaulinio įsiskolinimo augimą, sprendimui kelią užkerta Kinijos ir JAV nesutarimai. NYT pabrėžia, kad politinių interesų iškėlimas virš ekonominių silpnina tradicinių monetarinių ir fiskalinių instrumentų veikimą, todėl gali tekti didinti palūkanas ir riboti valstybines išlaidas.