Kam išleistumėte 3 milijardus dolerių? Amerikiečių užmojai atima žadą

Lietuvoje yra apie 1,5 tūkst. užtvankų, o visame pasaulyje jų – milijonai. Gan didelė dalis užtvankų yra apleistos ir pamirštos. Jos yra tarsi gamtos žaizdos, kurias reikia gydyti – atkurti upių vientisumą ir stebėti, kaip į grįžta gyvybė, pavyzdžiui, iš jūros į upes neršti kasmet migruojančios žuvys.

Būtent prie užtvankų problemos neseniai grįžo visame pasaulyje populiarus „NationalGeographic“ žurnalas. Leidinio autoriai vaizdžiai bei išsamiai aprašė didžiausią JAV istorijoje upės atkūrimo projektą, kuris išvadavo Floridoje tekančią Kisimio upę.

Ne mažesnio mokslininkų bei visuomenės dėmesio šiuo metu JAV sulaukia pamažu įsibėgėjantis istorinio masto užtvankų šalinimo projektas Klamato upėje. 

Klaidoms taisyti skiriamos įspūdingos sumos

Užtvankų šalinimo projektai JAV priskiriami sričiai, kuriai pagal naują Investicijų į infrastruktūrą ir darbo vietų kūrimo įstatymą skiriama 3 mlrd. dolerių. Nors ekspertai teigia, kad net ir tiek nepakanka, kad būtų išspręstos 15,6 tūkst. užtvankų problemos. Būtent tiek hidrotechnikos statinių Amerikos civilinių inžinierių draugija 2021 m. priskyrė potencialiai didelį pavojų keliantiems statiniams.

Tokie statiniai – pasenę, neretai apleisti, jų remontas ir tinkama priežiūra brangiai kainuoja. Geriausia išeitis – pašalinti, tuo pačiu atkuriant vagas, renatūralizuojant upes.

Kai praėjusiame amžiuje Lietuvoje vyko upių tvenkimo, tiesinimo ir melioracijos vajus, Jungtinėse Valstijose irgi įgyvendintas ne vienas gamtai pakenkęs projektas.

Pavyzdžiui, žmonių pastangomis Kisimio upės vaga buvo ištiesinta, nes manyta, jog tai palengvins laivybą ir padės išvengti potvynių. Tačiau šis projektas turėtų nenumatytų pasekmių visai ekosistemai. 

Sutrikęs natūralus hidrologinis režimas ir kitos ekologinės problemos buvo tokios akivaizdžios, kad dar nesibaigus 20-ajam amžiui federalinė bei vietos valdžia susizgribo atitaisyti gamtai daromą žalą. Pasitelktas net armijos korpusas, taip pat sutelkti ir įvairūs federaliniai bei vietos partneriai.

Nauda – ir gamtai, ir ekonomikai

Kisimio upės atkūrimo projektas truko daugiau negu 20 metų ir kainavo daugiau negu 1 mlrd. JAV dolerių. Galima tik įsivaizduoti, kokia žala buvo padaryta gamtai, jeigu tiek kainavo žmogaus klaidų ištaisymas.

Remiantis kariuomenės korpuso duomenimis, įgyvendinant projektą buvo pervežti milijonai kubinių metrų žemės ir tūkstančiai tonų akmenų, kad upės vaga vėl būtų grąžinta į senąją vietą, o pelkės vėl atgautų natūralią drėkinimo sistemą. Taip iš viso buvo atkurta 103 kv. km pelkių, kurios bėgant metams vėl virsta turtinga ekosistema.

Pažymima, kad atkūrimo projektas turėjo teigiamą poveikį vietos ekonomikai, nes padidėjo rekreacinės galimybės, pagerėjo vandens kokybė ir sustiprėjo vietos ekosistemos.

Projekto sėkmė įkvėpė panašius atkūrimo darbus kitose pasaulio vietose ir parodė bendradarbiavimo bei ilgalaikio planavimo svarbą siekiant aplinkosaugos tikslų.

Pokyčiai – dramatiškai pozityvūs

Dirbtinių žmogaus sukurtų kliūčių upėse šalinimo projektai „NationalGeographic“ dėmesio sulaukia nuo seno. Žurnalas yra aprašęs ir didžiausią praėjusio dešimtmečio užtvankų JAV šalinimo projektą, įgyvendintą Elvos upėje, Vašingtono valstijoje. 2011 metais upėje pradėta ardyti pirmosios hidroelektrinės užtvanka, o 2014 metais – antrosios.

Šio projekto sąmatos buvo skaičiuojamos šimtais milijonų JAV dolerių, bet jau po kelerių metų paaiškėjo, kad taip buvo atverti keliai dramatiškam atgimimui: į jūrą įtekančios Elvos ekosistema suklestėjo, akivaizdžiai pagausėjo lašišinių žuvų ir kitų saugomų rūšių populiacijos.

Žuvys dabar laisvai kyla vientisa upe aukštyn nuo žiočių iki ištakų, gali migruoti į mažesnius upelius, Elvos intakus.

Šis projektas Olimpo nacionaliniame parke iškart tapo pavyzdžiu kitiems ir yra vertingas informacijos šaltinis mokslininkams – metai po metų tyrėjai renka ir analizuoja duomenis, kaip užtvankos pašalinimas paveikia ekosistemas. Pasak mokslininkų, rezultatai nuteikia ypač pozityviai.

Upės vėl laisvai teka į vandenynus

Šiuo metu JAV hidrotechnikos inžinieriai rašo dar vieną įspūdingą gamtos išlaisvinimo istorijos puslapį. Įsibėgėja 450 mln. dolerių vertės užtvankų šalinimo projektas Klamato upėje, tekančioje per Oregono ir Kalifornijos valstijas į Ramųjį vandenyną.

Iš viso numatyta, kad bus išmontuotos keturios ant upės stovinčios hidroelektrinės ir pašalintos jų užtvankos – migruojančioms žuvims atvertas svarbus kelias.

Federalinė energijos reguliavimo komisija projektą patvirtino pernai lapkritį, o jį baigti numatyta 2024 metais. Užtvankų šalinimo darbai prasidės šią vasarą, o dabar vyksta pasirengimo etapas.  

Visuomeninės aplinkosaugos organizacijos „American Rivers“ duomenimis, 2022 metais JAV buvo pašalintos 65 užtvankos, migruojančioms žuvims ir kitiems organizmams buvo atverta apie 700 kilometrų upių ruožų 20-yje valstijų.

Europa seka JAV pavyzdžiu ir vejasi

Upių atkūrimo, renatūralizacijos ir užtvankų šalinimo idėjos būtent iš JAV atkeliavo į Europą. Mūsų žemyne kasmet daugėja projektų, kurių tikslas – pašalinti apleistas bei nevertingas užtvankas ir atkurti upių vagas. 

Pasaulinio žuvų migracijos fondo vadovas Hermanas Wanningenas iš Nyderlandų yra minėjęs, kad vienas prieš daugiau negu 10 metų įvykęs vizitas JAV atvėrė jam akis inicijuoti užtvankų šalinimo judėjimą Europoje.

Anot H. Wanningeno, amerikiečiai šalinti užtvankas ir atitaisyti kitas upėms padarytas skriaudas susivokė gerokai anksčiau negu europiečiai.

Olandas kartu su bendraminčiais įžiebė „Dam RemovalEurope“ užtvankų šalinimo judėjimą Europoje ir dabar džiaugiasi, kad Europos valstybės kasmet pašalina vis didesnį užtvankų upėse skaičių  žuvys gali mėgautis laisve ir netrukdomos migruoti. Organizacijos duomenimis, įvairiose Europos šalyse pernai buvo pašalintos mažiausiai 325 užtvankos.

Lietuva nelieka nuošalyje

„Dam RemovalEurope“ organizacija padėjo ir Lietuvai – 2020 metų vasarą mūsų šalyje buvo išardyta pirmoji piktžaizdė, kai Neries regioniniame parke pašalinti Bražuolės upės užtvankos likučiai.

Sekant sėkmingu Bražuolės pavyzdžiu, pernai Lietuvoje įgyvendintas projektas „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“. Juo buvo atkurtos sąlygos žuvims migruoti ir neršti.

Apskritai, užtvankų šalinimo judėjimas vienija žmones, kurie pripažįsta, kad būtina atitaisyti gamtai padarytą žalą: jeigu užtvankas pastatė žmonės, žmonės ir turi jas pašalinti.