Kaliningrado sritis nukentės labiau nei likusi Rusija – taps skurdžiu dideliu „kariniu miesteliu“

Pagal Vakarų sankcijų žalą Kaliningradą gali pralenkti tik Sankt Peterburgas ir Leningrado sritis, kurioje yra nemažai fabrikų, į kuriuos investavo užsienio kompanijos, bei buvo palyginti neblogai išplėtotas turizmo sektorius.

„Jų nemažai pajamų ateidavo iš turizmo. Aš neįsivaizduoju, kas bus su tais žmonėmis“, – prisipažįsta „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad nemažai rusų buvo investavę į tarptautinę trumpalaikės nuomos platforma „Airbnb“ ir didžiausią apgyvendinimo įstaigų platforma „Booking.com“, restoranus ir viešbučius, o užsienio investuotojai į pramonė.

„Tikrai daugiau negu Maskvoje. Dabar viskas ten užsidarys, o labiausiai „vakarietiški“ Rusijos regionai nuo sankcijų nukentės labiausiai“, – mano Ž. Mauricas.

Šių regionų, ekonomisto nuomone, nebeišgelbės ir Rusijos valstybinės subsidijos. „Nelabai ką jie galės ir paremti, nes pajamų tuoj nebeliks. Labiausiai Rusija turbūt finansiškai parems karinę kampaniją Ukrainoje. O kas liks, trupiniai, gal ir nubyrės viename ar kitame regione“, – svarstė ekonomistas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas įsitikinęs, kad Vakarų sankcijos, atsiskaitymų sutrikimai, transporto į Kaliningradą problemos, ir investuotojų veiklos sustabdymas neišvengiamai smogs šiam „vakarietiškiausiam“ Rusijos regionui. Tačiau ir likusioms Rusijos kapitalo gamykloms gresia veiklos sustabdymas dėl gamybai būtinų komponentų trūkumo.

Iš Kaliningrado pasitraukė ar planuoja trauktis kone visi užsienio investuotojai, sritis tampa tikru eksklavu – dideliu „kariniu miesteliu“.

Sukrėtimai stiprės

Ekonomistas Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad Kaliningrado sritis buvo vienas Rusijos administracinių vienetų, labiausiai susijusių su Europos Sąjunga. Didesnius ryšius su Vakarais turėjo tik Sankt Peterburgas ir Leningrado sritis šiaurės vakarų Rusijoje.

Dabar gamyba ir paslaugų eksportas Kaliningrado srityje stoja dėl sankcijų ir Vakarų partnerių nenoro tęsti verslo ryšius su Rusijos įmonėmis.

Ž. Mauricas pastebi, kad iš Kaliningrado pasitraukė arba veiklą sustabdė visi užsienio investuotojai.

„Kaliningradas bus, be abejo, vienas iš tų regionų, kuris nukentės labiausiai.

Jeigu vidutiniškai Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP), planuojama, kris nuo 8 proc. iki 16 proc., tai Kaliningrade kritimas gali būti didesnis, nes rytų Rusijoje, pavyzdžiui, regionuose, kurie ribojasi su Kinija, sankcijų poveikis bus neabejotinai mažesnis.

Juolab kad Rusija šiemet dar gaus nemažai pajamų iš naftos. Tai, tikėtina, trumpuoju laikotarpiu nebus labai didelių sukrėtimų. O Kaliningrade sukrėtimų jau dabar yra.

Nes stoja ir stos ir gamyba, ir paslaugų sektorius. Ir taip pat, aišku, bus sunku apsirūpinti tam tikrais produktais. Nes transporto srautai pasienyje yra įstrigę pasienyje“, – Alfa.lt sakė Ž. Mauricas.

Kaliningrado srities verslo ombudsmenė padėtį regione neseniai pavadino mini blokada. Pasak jos, dabartinė padėtis parodė, kokia pažeidžiama sritis yra transporto ir logistikos požiūriu.

Byra nusistovėjusi schema

Ekonomistas T. Povilauskas įsitikinęs, kad sankcijos, atsiskaitymų sutrikimai, transporto į Kaliningradą problemos, ir pačių investuotojų veiklos sustabdymas neišvengiamai smogs šiam Rusijos regionui.

Ypač turint omeny, kad Kaliningrado regione pramonės įtaka yra santykinai didelė, o sprendžiant iš to, kad skirtumas tarp Kaliningrado užsienio prekybos eksporto ir importo yra giliai neigiamas.

„Daug pramonės Kaliningrade yra paremta medžiagomis, komponentais, dalimis iš Vakarų Europos bei Azijos, o pardavimai vykdavo į Rusiją, todėl dabar šita schema byra trinkant komponentų tiekimui“, – Alfa.lt sakė T. Povilauskas.

Ekonomistas pastebėjo, kad nemažai didžiųjų pramonės įmonių Kaliningrado srityje yra ir ne užsienio kapitalo, bet joms aktualiausi gamybos komponentų ir transporto klausimai.

„Pavyzdžiui, BMW sprendimas sustabdyti gamybą partnerių „Avtotor“ gamykloje yra aiškiausias atsitraukimo pavyzdys. Tiesa, „Kia“ ar „Hyundai“ tęsia gamybą toje gamykloje, todėl kol kas nėra taip, kad visi svarbiausiai partneriai yra nusprendę pasitraukti“, – pastebėjo T. Povilauskas.

Kita vertus, ekonomisto nuomone, karui Ukrainoje tęsiantis, neišvengiamai sustos ir likusi užsienio investuotojų gamyba ir komponentų tiekimas.

„Kaliningrade yra nemaža ir žemės ūkio sektoriaus bei maisto pramonės įtaka. Šiame sektoriuje, matyt, nuostolių bus kiek mažiau. Lietuviai istoriškai buvo vieni iš didesnių investuotojų Kaliningrade, tačiau prekyba tarp Lietuvos ir Kaliningrado ganėtinai reikšmingai traukėsi jau nuo 2014 metų“, – pastebėjo T. Povilauskas.

Sustabdė gamybą ir eksportą

Iki sankcijų automobilių ir sunkvežimių surinkimas ir automobilių dalių gamyba buvo pagrindinės Kaliningrado srities pramonės šakos. Į gamyklas srityje investavo automobilių pramonės gigantai –„General Motors“ (JAV), BMW (Vokietija) ir „Kia Motors“ (Pietų Korėja).

Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Bayerische Motoren Werke AG“ kovo 1 d. pranešė, kad sustabdė transporto priemonių eksportą į Rusiją ir nutraukia transporto priemonių surinkimą su partneriu Kaliningrade.

„Smerkiame agresiją prieš Ukrainą ir su dideliu susirūpinimu bei pasibaisėjimu stebime įvykius. Dėl dabartinės geopolitinės situacijos sustabdysime vietinę gamybą ir eksportą į Rusijos rinką iki kito pranešimo“, – sakė BMW atstovas.

BMW sprendimą trauktis iš Rusijos priėmė po to, kai Vakarų valstybės Maskvai įvedė daugybę ekonominių ir finansinių sankcijų ir vis daugiau automobilių pramonės įmonių sustabdė gamyklų Rusijoje veiklą arba sustabdė automobilių pardavimą.

BMW prieš dvejus metus apsisprendė nestatyti nuosavo gamyklos Kaliningrade ir vietoj to bendradarbiavo su Rusijos automobilių gamintoja „Avtotor“, kuri surenka BMW automobilius iš pristatomų komponentų. Tai įprasta praktika automobilių pramonėje, kai investuotojai apsisprendžia užsienyje neatidaryti nuosavų gamyklų.

Skelbiama, kad dėl invazijos į Ukrainą gamybą stabdo didžiausias automobilių pramonės žaidėjas Rusijoje Pietų Korėjos „Hyundai“ grupė, kuriai priklauso „Kia“.

Iki šiol „Hyundai“ ir „Kia“ kartu kasmet Rusijoje pagamindavo daugiau nei 230 tūkst. automobilių.

Abu automobilių gamintojai daug eksportavo: 2021 m. „Hyundai“ grupė Rusijos rinkoje pardavė 373 132 automobilius ir užėmė didžiausią rinkos dalį. „Hyundai“ užėmė 10,3 proc., o „Kia“ – 12,3 proc. visos Rusijos automobilių rinkos dalies.

Iš viso Pietų Korėjos automobilių pramonė 2021 m. pardavė Rusijai transporto priemonių už 2,5 mlrd. USD ir dar 1,45 mlrd. USD automobilių dalių ir komponentų. Automobiliai ir jų dalys sudarė 44 proc. metinio Korėjos eksporto į Rusiją.

„KIA Motors Russia & CIS“ 2021 m. „Avtotor“ gamykloje Kaliningrade pradėjo gaminti visureigius „Carnival“.

Modelis Rusijos rinkai pradėtas tiekti 2021 m. antrąjį ketvirtį. Regis, kad Pietų Korėjos automobilių gamintojai kol kas tęsia veiklą Kaliningrade, tačiau ji gali nutrūkti bet kuriuo metu.

Anksčiau Kaliningrade veikė ir JAV automobilių gamintoja GM. 2009 m. Detroito gamintojas pradėjo rinkti GM „Cadillac“, „Chevrolet“ ir „Hummer“ modelius, bet 2015 m. iš Rusijos pasitraukė ir nuo tada automobilius tik eksportavo. GM ir „Avtotor“ į projektą Kaliningrade buvo investavusios apie 50 mln. Eur. Vakarams paskelbus sankcijas dėl karo Ukrainoje, GM nutraukė ir automobilių eksportą.

Traukiasi ir lietuviai

Skelbiama, kad Kaliningrado baldų verslas nebegauna gamybai būtinų žaliavų ir negali išvežti pagamintų prekių. Baldų gamybos įmonėms Lietuva atsisakė parduoti poroloną, Italija – audinius, Vokietija – įrangą.

Tiesioginis importas sudaro maždaug pusę Kaliningrado baldų pramonės naudojamų komponentų.

Apie sprendimą trauktis iš Rusijos kovo 7 d. pranešė ir Lietuvos maisto gamybos bendrovė „Vičiūnų grupė“. Kaliningrade veikia „Vičiūnų grupės“ įmonė „Vičiūnai Rus“, kurios gamykloje gaminami žuvies buvo parduodami Rusijoje, taip pat Kryme, ir kitose rinkose.

Bendrovės generalinis direktorius Šarūnas Matijošaitis anksčiau informavo, kad „Vičiūnų grupės“ vadovai pritarė planams koncentruoti verslą ir gamybą Europoje. Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad grupė gamyklos Kaliningrade uždaryti neskuba ir nepateikia konkrečių terminų.

Anksčiau „Vičiūnų grupė“ sulaukė kritikos, kad delsė pasitraukti iš Rusijos, pastarai pradėjus invaziją Ukrainoje.

Vičiūnų įmonių grupę kontroliuoja Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir Plungės rajono tarybos narys Liudas Skierius, valdantys po pusę „Vičiūnų grupę“ valdančios bendrovės „VG Holding“ akcijų.

Trumpas aukso amžius

Ekonomistas Ž. Mauricas pastebi, kad Kaliningrado sritis anksčiau buvo labai perspektyvus regionas, turėjo laisvosios ekonominės zonos statusą. O 2012 metus, pasak jo, galima laikyti Kaliningrado aukso amžiumi – srities gyventojų vidutinis atlyginimas buvo prisivijęs Lietuvos lygį.

„Sritis pritraukė investicijų, nes ten buvo gerokai mažesni mokesčiai, įvairių nuolaidų įmonėms, pigesnė darbo jėga, galimybė patekti į Rusijos rinką. Santykiai su Lietuva ir Lenkija buvo pakankami geri, kiek jie gali būti geri, buvo plėtojami įvairūs ryšiai. Dabar viskas pasikeitė – Kaliningrado sritis tapo tikru eksklavu“, – sakė Ž. Mauricas.

Ekonomistas prisiminė, kad anksčiau būta idėjų paversti Kaliningradą tam tikru Rusijos pramogų centru – savotišku Las Vegasu, Honkongu, Singapūru ar Kipru.

„Buvo projekcijų, kad regionas galėtų būti ekonomiškai pažangesnis net už kaimynines Lietuvą ir Lenkiją. Iš tikrųjų Kaliningradas galėjo plėtotis dviem kryptimis: suartėti su Europos Sąjunga arba tapti dideliu kariniu miesteliu. Išsipildė antrasis scenarijus“, – apgailestavo ekonomistas.

Kaliningrado atsivėrimu Vakarams buvo suinteresuoti vietos verslininkai ir kai kurie politikai. Tačiau šios iniciatyvos kirtosi su inicijuota Rusijos valdžios centralizacija.

„Buvo panaikinti tiesioginiai gubernatorių rinkimai. Pareigūnus valdyti regionus pradėjo skirti centrinė valdžia. Kaliningrado sritis prarado net ir ribotą politinį ir ekonominį savarankiškumą.

Kadangi Rusija nutolo nuo Vakarų, ir Kaliningrado sritį nusitempė paskui. O dabar ši sritis nukentės kone labiausiai iš visų Rusijos regionų“, – prognozavo Ž. Mauricas.