Kaip Vokietijos valdžios institucijos griežtins migracijos politiką ir kurie pabėgėliai bus deportuoti

Vokietija nori sumažinti išmokas pabėgėliams

Kancleris Olafas Scholzas kalbėjo apie "istorinį momentą" po to, kai jo federalinė vyriausybė ir 16 žemių premjerai susitarė dėl kelių priemonių Vokietijos pabėgėlių politikai pakeisti.

Vokietijoje išmokos pabėgėliams yra dosnesnės nei daugelyje kitų ES šalių.

Konservatorių politikai tai apibūdino kaip "traukos veiksnį", pritraukiantį pabėgėlius į Vokietiją, ir pasiūlė atvykėliams mokėti mažiau arba visai nemokėti grynųjų pinigų.

Šiuo metu prieglobsčio prašymo nagrinėjimas vidutiniškai užtrunka nuo šešių iki 18 mėnesių. Iki šiol prašytojai gaudavo didesnes išmokas po 18 mėnesių buvimo šalyje. Dabar ši riba bus pratęsta iki 36 mėnesių.

Iki to laiko bus taikoma sumažinta 410 EUR (apie 440 USD) per mėnesį norma. Kompensuojamos tokios išmokos kaip maistas valstybiniame būste.

Paskelbus apie pakeitimus, finansų ministras Christianas Lindneris (FDP) socialiniame tinkle X, buvusiame "Twitter", parašė, kad tai gali padėti sutaupyti 1 mlrd. eurų.

Tai ne tik "palengvintų žemių ir savivaldybių naštą", - rašė jis, bet ir "sumažintų Vokietijos gerovės valstybės patrauklumą".

Mokėjimo kortelės vietoj grynųjų pinigų

Šiuo metu pirminio priėmimo įstaigose gyvenantys suaugusieji gauna maistą savo gyvenamojoje vietoje ir papildomai ne daugiau kaip 150 eurų (apie 160 JAV dolerių) per mėnesį kišenpinigių asmeniniams poreikiams, pavyzdžiui, telefono kortelėms, tualeto reikmenims ar kelionės bilietams, tenkinti.

Šie "kišenpinigiai" įtvirtinti įstatymu, o Konstitucinis Teismas nusprendė, kad jų negalima savavališkai mažinti.

Dabar speciali darbo grupė parengs planą, kaip nuo 2024 m. pradžios vietoj atsiskaitymų grynaisiais pinigais pereiti prie mokėjimo kortelių.

Tokios debeto kortelės naudojamos kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje.

Užuot gavę grynųjų pinigų, pabėgėliai gautų kortelę, į kurią socialinės institucijos reguliariai pervestų pašalpas, kuriomis būtų galima atsiskaityti už pirkinius prekybos centruose.

Tačiau iš kortelės nebūtų galima išsiimti grynųjų pinigų.

Jau seniai teisiškai įmanoma pabėgėliams pirmiausia teikti išmokas natūra, tačiau valstybės ir vietos valdžios institucijos mieliau to nedaro, nes tai reikalauja daugiau išteklių ir pasirodo esą daug brangiau nei tiesiog išmokėti grynuosius pinigus.

"Išmokų natūra principas jau buvo bandytas 1990-aisiais, o paskui dar kartą - 2015 m., ir paaiškėjo, kad jis nėra praktiškas", - sakė Niklas Haderis iš Vokietijos integracijos ir migracijos tyrimų centro Berlyne.

Dabar prieglobsčio prašytojams taip pat bus lengviau imtis labdaringos veiklos, kol laukia, kol bus patvirtinti jų prašymai.

Vokietija paspartins prieglobsčio prašytojų, kuriems atsisakyta suteikti prieglobstį, deportavimą.

Sienų kontrolė išliks

Spalio mėn. įvesta stacionari kontrolė prie sienų su Lenkija, Čekija ir Šveicarija išliks "ilgą laiką", teigia kancleris Scholzas.

Pabėgėliai, norintys patekti į Vokietiją iš kitų ES šalių, jei įmanoma, turėtų būti siunčiami atgal tiesiai į tas šalis.

Todėl planuojama atlikti patikrinimus prieš pabėgėliams pasiekiant Vokietijos sieną.

Taip jau daroma Lenkijoje.

Prieglobsčio suteikimo procedūros paspartės

Prieglobsčio suteikimo procedūros turi būti pagreitintos; siekiama, kad jos truktų ne ilgiau kaip šešis mėnesius, įskaitant apskundimą teismui. ES vadovaujamos šalys ypač norėtų, kad prieglobsčio procedūros vyktų ne Europoje, pavyzdžiui, Afrikoje.

Šią galimybę ketinama išnagrinėti, tačiau kyla nemažai teisinių problemų ir abejonių dėl jos įgyvendinamumo. Bavarijos žemės premjeras Markusas Söderis (Markus Söder) iš centro dešiniosios CSU po federalinės ir žemių vyriausybių susitikimo sakė, kad, jo nuomone, reikalai juda teisinga linkme, tačiau to vis dar nepakanka.

"Turime toliau daryti spaudimą, kad apribotume imigraciją į Vokietiją", - sakė jis.

Daugiau federalinių lėšų

Iki šiol valstijos kasmet turėjo iš naujo derėtis su federaline vyriausybe dėl to, kas ir kokias išlaidas padengs už pabėgėlių priežiūrą. Dabar vienam pabėgėliui per metus bus skiriama 7 500 eurų vienkartinė suma.

Iki šiol 2023 m. pirminius prašymus suteikti prieglobstį pateikė apie 220 000 migrantų. O iš 1 mln. ukrainiečių karo pabėgėlių vis daugiau užsiregistruoja valdžios institucijose, kad juos apgyvendintų valstybė.

Miestai ir savivaldybės jau seniai prašo paramos apgyvendinimo srityje, pradedant teisinių procedūrų supaprastinimu ir baigiant socialinio būsto programų didinimu.
Vokietijoje stiprėja prieš imigrantus nukreiptos nuotaikos.

Griežtesnės deportacijos taisyklės duos nedaug naudos

Šiuo metu Vokietijoje yra apie 250 000 žmonių, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti. Kai kurių žmonių valdžios institucijos tiesiog negali surasti.

Tačiau 200 000 iš jų negali būti repatrijuoti, nes nėra šalies, kuri norėtų juos priimti, arba jų kilmės šalis yra karo zona, arba jie patys turi rimtų sveikatos problemų, kurių negalima gydyti jų kilmės šalyje.

Spalio pabaigoje vyriausybė parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama padidinti deportacijų skaičių.

Tačiau šiuo metu daugelyje miestų ir savivaldybių didelį pabėgėlių skaičių sudaro naujai atvykę asmenys.

Visoje Vokietijoje merai ir apskričių tarybos teigia nebežinantys, kur apgyvendinti pabėgėlius, kurie jiems skiriami pagal nustatytą paskirstymo formulę.

Berlyno pabėgėlių centras stengiasi padėti naujai atvykusiems asmenims

Spalio mėn. 600 iš 11 000 Vokietijos savivaldybių dalyvavo Mediendienst Integration kartu su Hildesheimo universiteto migracijos tyrėjais atliktoje apklausoje. Beveik 60 proc. iš jų padėtį apibūdino kaip "sudėtingą, bet [vis dar] įmanomą".

Tačiau 40 proc. nurodė esantys "perkrauti" arba net teigė esantys "avariniame režime".

Apgyvendinimo vietų trūkumas yra tik vienas iš veiksnių.

Taip pat trūksta administracinio personalo, trūksta vietų vaikų darželiuose ir mokyklose, kalbų kursų ir konsultavimo paslaugų traumuotiems pabėgėliams.

Šaltinis: dw.com