Kaip karas Ukrainoje paveikė Europos Sąjungos ekonomiką?

Ukrainos pajėgoms patiriant vis didesnį spaudimą Rytų Ukrainoje, Jensas Stoltenbergas Šiaurės Atlanto aljanso nariams sakė, kad jie turi daugiau ir greičiau padėti šiai šaliai.

Briuselyje dvi dienas vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime J. Stoltenbergas atkreipė sąjungininkų dėmesį į ugnies galią ir logistiką.

Ukraina dabar per dieną pagamina iki 7 000 artilerijos sviedinių, t. y. maždaug trečdalį to kiekio, kurį naudoja Rusija.

Todėl labai svarbu didinti šaudmenų gamybą.

"Šaudmenų suvartojimo lygis Ukrainoje daug kartų viršija mūsų gamybos lygį.

Tai kelia įtampą mūsų gynybos pramonei. Pavyzdžiui, didelio kalibro šaudmenų laukimo laikotarpis pailgėjo nuo 12 iki 28 mėnesių", - sakė Jensas Stoltenbergas.

Recesija traukiasi

Išklausęs NATO generalinį sekretorių, nemanau, kad jis tiki, jog karas greitai baigsis. Tai bloga žinia ne tik Ukrainai, bet ir Europos Sąjungai bei jos ekonomikai.

Naujausioje savo prognozėje Briuselis teigė, kad blokas greičiausiai išvengs recesijos, kurios taip baimintasi, o ekonominiai rodikliai bus geresni, nei tikėtasi.

Tačiau neapibrėžtumas vis dar labai didelis - daugiausia dėl karo Ukrainoje, pripažino už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni.

"Rizika yra susijusi su Rusijos invazija, karu, pasekmėmis energetikai. Susiduriame su didele rizika", - sakė jis.

Jei Vakarų Europos ekonomika yra bloga, tikėtina, kad rytiniuose žemyno regionuose padėtis bus dar blogesnė.

Čia veikia Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), kurio prognozės iš esmės sutapo su Europos Komisijos prognozėmis.

Infliacija ir susitraukimas Rytų Europoje

Beata Jaworczyk, ERPB vyriausioji ekonomistė. Sveiki atvykę.

- Jūsų atnaujinta augimo prognozė taikliai pavadinta "Blogiausia dar nesibaigė". Norėčiau daugiau sužinoti apie tą "kol kas". Ar ji optimistinė, ar pesimistinė?

- Mūsų prognozės pavadinime esantis "kol kas" atspindi didelį neapibrėžtumą. Mes nežinome, kaip vystysis karas.

Nežinome, kaip besivystančioms šalims seksis kovoti su infliacija.

Nežinome, kaip gamybos sektorius, nuo kurio priklauso regionas, prisitaikys ar toliau prisitaikys prie aukštų energijos kainų.

Taigi, galimi ir teigiami, ir neigiami netikėtumai.

- Vartotojai buvo ir yra ypač susirūpinę dėl didelės infliacijos. Ko jie gali tikėtis?

- Dezinfliacija niekada nėra greitas ar lengvas procesas. Infliacija skaudžiausiai smogia skurdesnėms šalims, kuriose didžioji dalis pajamų išleidžiama būtiniausioms reikmėms.

Matome susitraukimą: prekių dydis mažėja. Taip pat matome, kad gamintojai kokybiškesnes sudedamąsias dalis keičia pigesnėmis. Taigi infliacija niekada nėra gera žinia vartotojams.

- Didelis klausimas, žinoma, išlieka tebesitęsiantis karas Ukrainoje. Noriu sutelkti dėmesį į šią šalį: kiek tvari gali būti Ukrainos ekonomika?

- Esant tokioms aplinkybėms, yra tam tikros ribos, kiek tvari gali būti ekonomika. Rugsėjį buvome nusiteikę optimistiškai, nes daugelis įmonių, nutraukusių veiklą karo pradžioje, atnaujino veiklą.

Tačiau tada prasidėjo svarbiausios civilinės infrastruktūros bombardavimas, dėl kurio verslui gyventi tapo daug sunkiau.

Be to, 20 procentų Ukrainos gyventojų yra užsienyje, 15 procentų - kitose šalies dalyse, ir daug žmonių dalyvauja karo veiksmuose. Todėl vartojimas mažėja, o investicijos dažniausiai apsiriboja infrastruktūros remontu.

- Kita ekonomiškai pažeidžiama šalis yra Turkija. Kokios yra jūsų prognozės? Ir kokią įtaką žemės drebėjimas padarė bendrai ekonominei veiklai?

- Žemės drebėjimas sukėlė didžiules žmonių kančias, tačiau jis turi ir ekonominių pasekmių. Norėdami padaryti tam tikras išvadas apie jo poveikį ekonomikai, nagrinėjome 1999 m. įvykusį žemės drebėjimą.

Tuo metu žala lėmė nuo pusės iki 1 % BVP sumažėjimą. Tačiau dėl atstatymo darbų jis padidėjo 1,5 %.

Dabar, kadangi dar tik metų pradžia, tikėtina, kad šie du padariniai vienas kitą kompensuos. Rekonstrukcija galėtų prasidėti anksčiau, todėl bendras poveikis ekonomikai būtų mažesnis.