Pasiūlymą panaikinti laiko keitimą Europos Komisija pristatė 2018 m. rugsėjo mėn. po viešųjų konsultacijų, kuriose didžioji dauguma iš 4,6 mln. jose dalyvavusių Europos piliečių ragino nutraukti šią praktiką. Vėliau 2019 m. pirmąjį pusmetį pasiūlymą patvirtino Europos Parlamento nariai.
Nuo to laiko nieko nepadaryta.
„Egzistuoja juostos pločio problema", - „Euronews" sakė Švedijos europarlamentaras Jakopas Dalunde (Žalieji/EFA) ir šešėlinis pranešėjas dėl pasiūlymo nutraukti sezoninį laiko keitimą.
„Politinė sistema negali tvarkyti visų dalykų vienu metu. Nekalbu apie „Brexit", bet vienas didžiausių pavyzdžių yra tai, kad Jungtinės Karalystės politikai buvo labai sunku susidoroti su kitais visuomenės pokyčiais, kol vyko „Brexit". Ir dabar Europos sistema turi susidoroti su daug kuo", - pridūrė jis.
ES vadovai šiuo metu kovoja su Rusijos karu Ukrainoje, dėl kurio energijos ir maisto produktų kainos pasiekė naujas aukštumas, smarkiai paveikė Europos vartotojus ir įmones ir kelia grėsmę, kad ekonomika gali patekti į recesiją.
Prieš tai buvo COVID-19 ir viena po kitos sekusios nesiliaujančios jo bangos, dėl kurių vien ES mirė daugiau kaip milijonas žmonių, o ekonomika atsidūrė pavojuje.
Todėl laiko aptarti sezoninių laikrodžių pokyčių pabaigą buvo nedaug.
Laikas bėga
Vasaros laikas, kai ankstyvą pavasarį laikrodžiai persukami viena valanda į priekį, o rudenį - viena valanda atgal, pirmą kartą Europoje buvo įvestas 1916 m., kai Vokietija, tuo metu dar kariaujanti, stengėsi sumažinti anglių suvartojimą, kad jas būtų galima naudoti ginklų gamyklose.
Jos pavyzdžiu pasekė dauguma kaimyninių šalių, taip pat Jungtinė Karalystė, JAV ir Australija.
Po Antrojo pasaulinio karo Europoje šios praktikos dažniausiai buvo atsisakyta, tačiau dėl naftos šoko ji vėl pradėta taikyti XX a. septintajame dešimtmetyje, siekiant sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį, taigi ir energijos suvartojimą.
Atlikus daugybę tyrimų paaiškėjo, kad dėl technologinės pažangos apšvietimo poveikis energijos suvartojimui dabar yra nereikšmingas. Tačiau daugėja įrodymų, kad DST turi neigiamą poveikį sveikatai.
Pavyzdžiui, praėjus savaitei po perėjimo prie vasaros laiko, padaugėja širdies priepuolių, virškinimo ir imuninių ligų. Taip pat pastebimas nedidelis automobilių avarijų skaičius.
Ilgalaikis poveikis sveikatai - depresija, sulėtėjusi medžiagų apykaita, padidėjęs svoris ir galvos skausmai.
Taip yra todėl, kad mūsų "socialinis laikrodis", t. y. grafikas, pagal kurį veikia mūsų visuomenė, ir mūsų vidiniai laikrodžiai, kurie yra daugiau ar mažiau suderinti su saule, nesutampa.
Laikui bėgant
Tačiau nutraukti šią praktiką nėra lengva ir tam reikia daug sprendimų aukščiausiu lygmeniu, nes laikas yra labai politinis dalykas.
Beniliukso šalys, Prancūzija ir Ispanija yra puikūs to pavyzdžiai.
Šiuo metu Europoje yra trys laiko juostos, o didžiojoje daugumoje šalių kaip standartas naudojamas Vidurio Europos laikas. Dar 10 šalių naudoja Rytų Europos laiką, o trys - Vakarų Europos laiką.
Logiška, kad laikas turėtų būti nustatomas pagal dienovidinius. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė ir Marokas sutampa, tačiau geografiškai tarp jų esančios Europos šalys, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Beniliukso šalis, yra tuose pačiuose dienovidiniuose ir yra viena valanda priekyje.
Tai atsirado dar Antrojo pasaulinio karo metais.
Kai nacių kariuomenė įsiveržė į Nyderlandus, Belgiją ir Prancūziją, jie pareikalavo pereiti prie Vokietijos laiko. Po nacistinės Vokietijos pralaimėjimo buvo nuspręsta, kad perėjimas atgal per daug trukdo.
Tuo tarpu Ispanijos diktatorius Francisco Franco po susitikimo su Adolfu Hitleriu savo šalyje pritaikė Vokietijos laiką.
Laikas keisti laiką?
Dabar šis klausimas vėl svarstomas ir, pasak Komisijos, ES šalys turėtų jį išspręsti tarpusavyje.
„Valstybės narės pačios turi nuspręsti, kokį teisinį laiką jos nori taikyti, nes šio pasirinkimo pasekmės greičiausiai priklausys nuo geografinės šalies padėties", - „Euronews" sakė Komisijos pareigūnas.
„Todėl kiekviena valstybė narė geriausiai gali atlikti šį vertinimą, atsižvelgdama į galimus nuolatinio teisinio laiko pasirinkimo scenarijus, jų poveikį, nacionalinių dialogų ir konsultacijų su kitomis valstybėmis narėmis rezultatus", - pridūrė jie.
Tačiau, pasak Dalunde, EP nariai norėjo, kad „Komisija tai padarytų, pažvelgtų į žemėlapį ir pateiktų pasiūlymą", kad būtų paspartintos ir palengvintos valstybių narių derybos.
Pirmiausia ES šalys turi nuspręsti, ar laikytis standartinio laiko, t. y. žiemos laiko, ar pasirinkti vasaros laiką.
Koordinavimas būtinas siekiant užtikrinti, kad tiesioginės kaimynės, turinčios bendrus dienovidinius, pasirinktų tą patį standartinį laiką, ir taip „išvengti laiko juostų kratinio, kad jis būtų daugiau ar mažiau sutvarkytas taip, kad atrodytų vienodai ir netrikdytų rinkos bei prekybos tarp valstybių narių", - „Euronews" sakė Barselonos laiko naudojimo iniciatyvos "Už sveiką visuomenę" koordinatorė Ariadna Guell.
Laikrodžių persukimas atgal
Iniciatyva pateikė savo pasiūlymą, pagal kurį Europos šalys būtų suskirstytos į keturias skirtingas laiko juostas, daugiausia pagal dabartinį žiemos laiką.
„Šios keturios laiko juostos yra tos, kurios geriausiai suderina mūsų socialinį laiką, mūsų laikrodį, su tuo, ką mes vadiname natūraliu laiku - taigi geografiškai teisingu laiku, jei norite", - aiškino Guelis.
„Jos garantuoja, kad kiekvienoje šalyje vidurdienį saulė būtų aukščiausioje padėtyje. Taip galime kuo geriau išnaudoti savo gyvenimo valandas. Taip pat ir todėl, kad taip veikia chronobiologija, t. y. mokslas, tiriantis, kaip mūsų vidinis ritmas veikia mūsų sveikatą. Teigiama, kad tai yra geriausia mūsų bendrai sveikatai", - pridūrė ji.
Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ispanija ir Beniliukso šalys turėtų būti toje pačioje Vakarų Europos laiko juostoje.
Šiai zonai priklausančios ES šalys iš tikrųjų savo laiką nustatys valanda atgal nuo dabartinio standartinio laiko, kad išlaikytų valandos skirtumą su nauja Azorų laiko juosta vakaruose ir Vidurio Europos laiko juosta rytuose.
Tačiau Ispanija ir Portugalija būtų skirtingose laiko juostose, o Lisabona būtų suderinta su Islandija Azorų laiko juostoje, tačiau Guell nemano, kad tai yra didelė problema.
Tačiau daugiau problemų keltų Airijos salos padalijimas į dvi skirtingas laiko juostas.
„Manau, kad tikriausiai čia Airija turės priimti politinį sprendimą ir tiesiog nuspręsti likti toje pačioje laiko juostoje kaip ir Jungtinė Karalystė, kad būtų išsaugota visos salos vienybė", - pripažino Guell.
Tik laikas parodys
Taigi, kada mes paskelbsime laikrodžių keitimo pabaigą?
Kad diskusijos būtų atnaujintos, šią temą į darbotvarkę turi įtraukti Europos Vadovų Tarybai rotacijos tvarka pirmininkaujanti šalis. Paskutinį kartą ši tema buvo svarstoma 2019 m. antrąjį pusmetį pirmininkaujant Suomijai.
„Geriausias mūsų scenarijus būtų, kad kita Tarybai pirmininkaujanti šalis įtrauktų tai į darbotvarkę", - sakė J. Guellas.
Tokiu atveju DST galėtų būti panaikintas 2025 m., nes po susitarimo greičiausiai prireiktų vienerių ar dvejų metų laikotarpio, kad transporto paslaugos, įskaitant traukinius ir skrydžius, galėtų pritaikyti savo tvarkaraščius.
Tačiau Švedija sausio 1 d. pradės pirmininkauti šešis mėnesius ir, pasak Dalunde, tikimybė, kad ji imsis nagrinėti šį dokumentą, yra nedidelė.
„Švedija yra viena iš šalių, kuri tam tikra prasme galėtų gauti daugiausia naudos, nes Švedija yra šalis, kurioje dėl mūsų padėties Žemės rutulyje yra didžiausias pokytis (tarp) to, kaip viskas vyksta žiemą, ir to, kaip viskas vyksta vasarą.
„Taigi nesu tikras, kad Švedija būtų tikėtina kandidatė į šalį, stumiančią šį klausimą", - sakė jis.
Euronews kreipėsi į Švedijos nuolatinę atstovybę Briuselyje dėl komentarų.
Vis dėlto europarlamentaras įsitikinęs, kad iki dešimtmečio pabaigos laiko keitimas Europoje turėtų tapti praeitimi.
Tik laikas parodys, ar jo prognozė pasitvirtins.
Rašyti komentarą