„Jeigu buvo nuspręsta stiprinti NATO rytinį flangą, tai taip ir bus. Taip pat mes remiamės pastarojo dešimtmečio NATO evoliucija. Šiandien du trečdaliai sąjungininkų gynybai išleidžia 2 proc. BVP. Lenkija tam skiria žymiai daugiau. Sukurti labai naudingi regioninės gynybos planai, kurie kiekvieną mėnesį vis geriau ir geriau realizuojami", - pasidžiaugė D.O‘Brajenas.
2022 m. Varšuva karo reikmėms skyrė 2,42 proc. BVP. Daugiau tam NATO išleido tik Graikija (3,54 proc.), JAV (3,46 proc.) ir Lietuva (2,47 proc.). Lenkija - viena iš septynių valstybių, atitinkančių aljanso reikalavimą gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP.
2023 m. pradžioje Lenkijos vyriausybė pažadėjo dėti precedento neturinčias pastangas tam, kad per metus išlaidos gynybai padidėtų iki 4 proc. Pasaulio banko duomenimis, 2022 m. Lenkijos BVP siekė 640 mlrd. eurų.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lenkija užsimojo sukurti stipriausią tarp NATO šalių sausumos kariuomenę. „Lenkijos ginkluotosios pajėgos turi būti tokios skaitlingos ir stiprios, kad vien jų egzistavimas atgrasintų bet kokį agresorių", - teigė tuometinis gynybos ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Błaszczak).
Gruodžio viduryje šalies premjeru vėl tapo Donaldas Tuskas. Jis pažadėjo, kad Lenkija taps NATO „stipriąją grandimi" ir patikima JAV sąjungininke bei susigrąžins lyderystę ES. D.Tuskas patikino, kad lenkai pasirūpins savo europinės dalies sienų apsauga ir čia galios griežtos taisyklės.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą