Jau nebeturi iliuzijų: Rusijos kariuomenėje dezertyrų skaičius išaugo beveik dvigubai

Tai liudija organizacijos „Eikite mišku“ duomenys. Ši organizacija padeda rusams išvengti dalyvavimo kare Ukrainoje. Apie tai praneša „The Moscow Times“.

Rusijos kariai beveik dvigubai dažniau pradėjo kreiptis į „Eikite mišku“ specialistus dėl pagalbos organizuojant dezertyravimą iš savo dalinių. Per rugsėjį–lapkritį gauti 577 prašymai. Birželį šis skaičius buvo 305.

Leidinys rašo, kad nuo 2023 m. balandžio mėnesio organizacijos teisininkai ir savanoriai konsultavo daugiau nei 1000 kariškių, kurie bandė dezertyruoti.

Pasak projekto „Eikite mišku“ vadovo Grigorijaus Sverdlino, dauguma kariškių nusprendžia dezertyruoti, kai būna sužeisti ir patenka į Rusijos ligonines.

Žmogaus teisių grupės „Pilietis. Armija. Teisė“ direktorius Sergejus Krivenka sakė, kad tik paskelbus „dalinę“ mobilizacija kai kurie vyrai dar turėjo vilčių, kad po tam tikro tarnybos laikotarpio galės grįžti namo. Tačiau praėjus daugiau nei metams „tokių iliuzijų nėra“.

„Kariškiai mato, kad nevyksta rotacija, kad net sunkiai sužeisti po hospitalizacijos grąžinami į frontą“, – aiškino jis.

Vienas iš dezertyrų, panorusiu išlikti anonimu, „The Moscow Times“ žurnalistui sakė, kad buvo du kartus sunkiai sužeistas, o paskui nusprendė bėgti. Po sužeidimo maskvietis norėjo pasakyti, kad jam buvo sužalotas nervas, ir kreiptis į psichologą skųsdamasis potrauminio streso sutrikimu. Tačiau medicininės komisijos nebuvo, o jis iškart po gydymo buvo grąžintas į savo pozicijas kare.

„Pačiame būryje buvo pasikeitimų – privežė kalinių. Savaitę manęs netrukdė, leido įsikurti žeminėje, priprasti. O antrą savaitę gavau kovinę misiją „amunicijos pristatymas“. Ir kol bėgau per miško plantaciją, bepilotis numetė užtaisą tiesiai man po kojomis. Tai buvo rimta trauma, netekau daug kraujo. Stebuklingu būdu pavyko išsikapstyti draugo, ant savo pečių nunešusio mane į žaliąją zoną, dėka. Šį kartą gydymas buvo ilgas, atsirado inkstų nepakankamumas“, – pasakojo vyras.

Antrasis bandymas dezertyruoti įvyko atostogų metu. Žmogaus teisių aktyvistai padėjo jam išvykti iš Rusijos Federacijos. Jis bando legalizuotis užsienyje.

Projekto „Eikite mišku“ vadovas pasakoja, kad kartais savanoriai padėdavo žmonėms dezertyruoti iš fronto zonos. Tačiau tokie atvejai itin reti. Tie, kurie yra fronte, dažnai neturi ryšio ir ne visada turi dokumentus – priešingai taisyklėms, vadai atima pasus ir bilietus ir grąžina tik tuomet, kai karys išeina atostogų ar paguldomas į ligoninę.

Advokatas Maksimas Grebeniukas teigė, kad jo praktikoje dezertyrai dažnai sulaukia lygtinės bausmės, tai jų neišgelbėja nuo dalyvavimo kare. Atidėjus bausmę, dezertyrai yra metami į fronto liniją, todėl dažnai perspektyvos yra „karas, kalėjimas ar negalia“, padarė išvadą M. Grebeniukas.

Pasak Ukrainos projekto „Noriu gyventi“, kuriam pasiduoda ir okupantai, nuo Rusijos „dalinės“ mobilizacijos pradžios per metus iš rusų gauta per 22 tūkst. prašymų. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Andrejus Jusovas dar rugpjūtį pareiškė, kad pagal šią programą kasdien pasiduoda nuo trijų iki penkių Rusijos karių.

Leidinio „Mediazona“ duomenimis, nuo mobilizacijos pradžios karo teismai gavo 4121 neteisėto pasitraukimo iš tarnybos bylą. Apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti 3470 bylų. Daugumai pabėgusių asmenų skirta lygtinė bausmė.