J. Bidenas ir V. Putinas apsikeitė perspėjimais dėl Ukrainos

Po 50 minučių trukusio telefono skambučio, antrojo per kiek daugiau nei tris savaites, abu prezidentai pasisakė už tolesnę diplomatiją dėl įtemptos padėties tarp Rusijos ir Vakarų remiamos Ukrainos.

V. Putinas buvo „patenkintas“ derybomis, žurnalistams sakė patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas. Aukšto rango JAV pareigūnas, kuris norėjo likti neįvardytas, sakė, kad derybų tonas buvo „rimtas ir esminis“.

Tačiau, artėjant asmeninėms aukšto rango Rusijos ir JAV pareigūnų deryboms sausio 10 dieną, nebuvo slepiami pavojingai gilūs nesutarimai dėl padėties Rytų Europos pakraščiuose.

J. Bidenas „aiškiai pasakė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai bei partneriai ryžtingai reaguos, jei Rusija vėl įsiveržtų į Ukrainą“, – sakoma spaudos sekretorės Jen Psaki pareiškime.

J. Ušakovas, turėdamas omenyje Vašingtono pasikartojančius grasinimus ekonominėmis sankcijomis kaip atsaką į Ukrainos puolimą, sakė, kad tai būtų „kolosali klaida. Tikimės, kad taip neatsitiks“.

J. Ušakovas taip pat sakė, kad Rusija tikisi konkretaus „rezultato“ per sausio mėnesio derybas Ženevoje, o Baltieji rūmai pareiškė norintys veiksmų – prie Ukrainos sienos sutelktų didelių Rusijos pajėgų keliamos įtampos deeskalavimo.

„Prezidentas Bidenas pakartojo, kad esminė pažanga šiuose dialoguose gali įvykti tik deeskalavimo, o ne eskalavimo aplinkoje“, – sakė J. Psaki.

Kariai ir reikalavimai

Vašingtonas ir jo sąjungininkai Europoje kaltina Rusiją grasinant Ukrainai nauja invazija. Apie 100 tūkst. Rusijos karių yra sutelkti prie sienų šalies, kur V. Putinas jau 2014 metais užėmė Krymo regioną ir yra kaltinamas prorusiško separatistinio karo, tais pačiais metais kilusio rytinėje šalies dalyje, kurstymu.

Maskva savo kariuomenės buvimą vadina apsauga nuo NATO plėtros, nors Ukrainai narystė šiame kariniame aljanse nebuvo pasiūlyta.

Anksčiau šį mėnesį rusai paskelbė didžiulį sąrašą reikalavimų, įskaitant garantijas, kad NATO nesiplės, ir draudimą steigti naujas JAV karines bazes buvusių sovietinių respublikų teritorijose.

JAV atmeta tai, ką vadina Maskvos siekiu diktuoti nepriklausomų valstybių ateitį.

Po skambučio Kremlius pabrėžė, kad J. Bidenas pasakė V. Putinui, jog JAV puolamieji ginklai Ukrainoje nebus dislokuoti. Tačiau Baltieji rūmai teigė, kad J. Bidenas tik dar kartą patvirtino esamą politiką.

„Prezidentas Bidenas aiškiai pasakė, kad JAV ir toliau teikia gynybinę saugumo pagalbą Ukrainai ir nedislokuoja puolamųjų ginklų. Tai nebuvo naujas įsipareigojimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas JAV pareigūnas.

JAV pareigūnai pakartojo perspėjimus dėl didelių ekonominių sankcijų, kurias rems Vašingtonas ir ES sostinės, jei Rusija toliau puls Ukrainą.

J. Bidenas „nurodė du kelius“, sakė aukštas administracijos pareigūnas. „Vienas – diplomatijos kelias... o kitas – labiau orientuotas į atgrasymą, be kita ko, ir didelę kainą“.

JAV parama Ukrainai

Sausio mėnesio derybose Rusijos pareigūnai sės atskirai su derybininkais, atstovaujančiais JAV, NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) – regioniniam saugumo forumui, kuriame JAV taip pat yra.

Rusijos delegacijai vadovaus užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, o JAV delegacijai – valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.

Ukraina, kuri nori įstoti į NATO, bet jai sakoma, kad ji toli gražu nėra pasirengusi būti priimta, siekia nebūti išstumta iš bet kokio platesnio susitarimo.

JAV pareigūnai primygtinai reikalauja, kad joks sprendimas nebūtų priimtas už ukrainiečių nugarų ir kad nors JAV kariai nebūtų siunčiami ginti šalies nuo Rusijos, Maskvos puolimo atveju ginklų ir kitos karinės pagalbos tiekimas turėtų būti didinamas.