Įvardinta silpnoji Kinijos vieta

Iš Persijos įlankos šalių į Kiniją per Indijos vandenyną gabenama nafta sudaro maždaug pusę šalies ekonomikoje sunaudojamų degalų. Galimo karo atveju, minėtas regionas taptų silpnąją Pekino vieta ir suteiktų pranašumą jo potencialiems priešininkams. Pastarasis kinų pažeidžiamumas atidžiai analizuojamas scenarijų, numatančių tikėtiną Kinijos-Taivano ar kokį nors kitą aktyvų konfliktą Rytų Azijoje, rėmuose.

Jeigu karas visgi prasidės, didieji naftos tankeriai taps atakų, siekiant juos sunaikinti arba užgrobti, objektu. Panašiai vyko XX a., kai kariaujančios šalys pirmiausia nusitaikė į priešų ekonominius išteklius, teigė keli agentūros kalbinti analitikai. Jų vertinimu, Kinijai bus sunku apsaugoti šiuos jūrų kelius ir jais plaukiojančius tankerius.

„Kinijos karinio jūrų laivyno laivai Indijos vandenyne faktiškai patektų į spąstus, nes jeigu jie ir turėtų palaikymą iš oro, jis nebūtų labai ženklus. Reikalas tas, kad šiame regione jie neturi bazių ar kitų objektų, kurie būtų naudojami kaip paramos vietos", - nurodė Australijos nacionalinio universiteto saugumo specialistas Deividas Briusteris (David Brewster).

Nuo šių metų sausio iki lapkričio Kinija importavo 515,65 mln. tonų naftos arba 11,27 mln. barelių kasdien, rodo oficiali statistika. Per tris naftotiekius iš Rusijos, Birmos ir Kazachstano kinai importavo apie 10 proc. naftos.

Pentagono skaičiavimu, maždaug 62 proc. naftos ir 17 proc. dujų Kinija gauna per Malakos sąsiaurį ir Pietų Kinijos jūrą - pagrindinius vartus į Indijos vandenyną. Šiais maršrutais vyksta ir 80 proc. Kinijos prekybos.