2009 m. Ignatovas ir jo komanda šalia vežimo taip pat rado mūrinį kapą, kuriame buvo vyro, apsirengusio, kaip atrodo, šarvais, palaikai.
Vyras buvo palaidotas su keliais daiktais, įskaitant auksines monetas, auksinius žiedus ir sidabrinę taurę, kurioje pavaizduotas graikų dievas Erosas (romėnų atitikmuo - Kupidonas).
Jis galėjo būti kilmingas žmogus, o gal net valdovas, gyvenęs senovės Trakijoje, dabartinės Bulgarijos teritorijoje.
Bulgarijoje dažnai aptinkami tokie vežimėlių laidojimai kaip šis. Atrodo, kad kilmingieji buvo laidojami šalia kovos vežimų Bulgarijoje maždaug prieš 2500 metų, - rašė Ignatovas 2007 m. žurnale "Archaeologia Bulgarica" paskelbtame straipsnyje.
Jis pažymėjo, kad ši praktika buvo ypač populiari Romos imperijos laikais, kurie truko maždaug nuo 2100 iki 1500 metų.
Nors kai kurių kitų Romos imperijos regionų gyventojai taip pat kartais laidodavo savo kilminguosius šalia vežimų, ši praktika "bene populiariausia ir ilgiausiai gyvavusi buvo Trakijoje", žurnalo straipsnyje rašė Ignatovas.
"Visais atvejais vežimai simbolizuoja prestižą, galią ir valdžią", - rašė Ignatovas, pažymėdamas, kad vežimai tikriausiai buvo skirti tam, kad mirusysis jais naudotųsi pomirtiniame gyvenime.
Laidojimo metu vežimą traukiantys arkliai greičiausiai būtų buvę nužudyti.
Dievams būtų buvę aukojami gyvūnai, pavyzdžiui, kiaulės, šunys, avys ir elniai, taip pat atnašos (pvz., vynas), rašė Ignatovas.
Kartais patys vežimai prieš laidojant būdavo išardomi arba sudaužomi, rašė Ignatovas.
Kadangi Bulgarijoje vežimų palaidojimai yra paplitę ir kartais juose būna gausių palaidojimo reikmenų, plėšikai bando juos surasti ir parduoti artefaktus juodojoje rinkoje, pažymėjo Ignatovas.
Tai reiškia, kad Bulgarijos archeologai dažnai lenktyniauja, kaip atrasti ir iškasti vežimų laidojimo vietas, kol jų nerado plėšikai.
Kadangi archeologai atkasė šį vežimų palaidojimą anksčiau, nei prie jo priėjo plėšikai, artefaktai gali būti viešai eksponuojami muziejuje, o nuotraukomis, kuriose matomas vežimų palaidojimas, viešai dalijamasi socialiniuose tinkluose.
Originalus straipsnis Live Science.
Rašyti komentarą