Vladimiras Putinas

"Gazprom" gamybos apimtys smuko iki žemiausio lygio per visą bendrovės istoriją

Nutraukusi dujų tiekimą daugumai Europos šalių ir praradusi vienintelę svarbią pardavimo rinką, "Gazprom" toliau mažina dujų gavybą.

Didžiausia Rusijos dujų bendrovė 2023 m. pabaigoje iš žemės gelmių išgavo 404 mlrd. kubinių metrų žaliavos, pranešė "Kommersant", remdamasis Rusijos energetikos ministerijos duomenimis.

Palyginti su pirmaisiais karo metais, kai "Gazprom" pradėjo užšaldyti gręžinius ir neteko penktadalio gavybos, apimtys sumažėjo dar 9 mlrd. kubinių metrų, arba 2 proc.

Galutinė "Gazprom" dujų gavyba buvo mažiausia per 34 bendrovės gyvavimo metus.

Palyginti su 1990 m., kai SSRS Dujų pramonės ministerija buvo pertvarkyta į dujų valstybinę korporaciją, "Gazprom" neteko trečdalio gavybos, arba beveik 200 mlrd. kubinių metrų.

Kontroliuodamas didžiausius pasaulyje įrodytus dujų išteklius, "Gazprom" liko be galimybės juos parduoti po nesėkmingo bandymo "įšaldyti Europą", kad išsireikalautų nuolaidų Ukrainai.

2023 m. bendrovė vartotojams tolimajame užsienyje perpumpavo tik apie 69 mlrd. kubinių metrų - mažiausią kiekį nuo 1985 m.

Palyginti su 2022 m. (100,9 mlrd. kubinių metrų), kurie ir taip buvo prasčiausi metai bendrovės istorijoje, į užsienį pumpuojamų dujų kiekis sumažėjo dar trečdaliu.

Palyginti su prieškariniu lygiu (185 mlrd. kubinių metrų 2021 m.), "Gazprom" eksportas padidėjo tris kartus.

Tiekimas į Europą sumažėjo iki 28 mlrd. kubinių metrų - iki XX a. septintojo dešimtmečio antrosios pusės lygio.

Palyginimui: 1975 m. SSRS per metus į Europos šalis perpumpavo 19,3 mlrd. kubinių metrų, o 1980 m., sudarius didelę sutartį su Vokietija, - jau 54,8 mlrd. kubinių metrų.

Šiais metais Kinija per dujotiekį "Power of Siberia" įsigijo rekordinį kiekį - 23 mlrd. kubinių metrų.

Tačiau tai kompensavo tik aštuntadalį buvusio eksporto į Europos Sąjungą (180 mlrd. kubinių metrų).

Kremlius tikisi, kad Kinija pastatys naują dujotiekį "Power of Siberia-2" ir padidins dujų pirkimą penkis kartus - iki 100 mlrd. kubinių metrų per metus.

Tačiau Pekinas neskuba.

Praėjusiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas du kartus susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, kad įtikintų jį pritarti šiam projektui, tačiau abu kartus derybos nuėjo perniek.

Pasak "The South China Morning Post" šaltinių Pekine, Kinija nenori investuoti nė vieno juanio į naująjį vamzdį, siūlo Rusijai visiškai apmokėti daugiamilijardinę statybos sąskaitą ir reikalauja nuolaidų rusiškoms dujoms.

"Pekinas puikiai supranta, kad gali diktuoti savo sąlygas ir kad jo padėtis (palyginti su Rusija) yra daug stipresnė", - lapkritį leidiniui sakė vienas šaltinis.

Ekrano nuotr.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder