„Financial Times“ paskelbė prognozes 2023 metams

Taip pat nepasitvirtino dar kelios praėjusių metų FT prognozės: „Tesla" akcijos atpigo, nesibaigė daugiausia JAV fiksuotas „didysis išėjimas iš darbo", demokratai išsaugojo daugumą JAV Senate po kadencijos vidurio rinkimų, nepasirodė dar greičiau negu „Omicron" plintantis COVID-19 viruso štamas.

Nepaisant šių netikslumų, FT pateikė savo autorių ir skaitytojų prognozes 2023 metams.

Ar bus užbaigtas Rusijos-Ukrainos karas?

Ne. Mažai tikėtina, kad 2023 metais bus įvykdytos ilgalaikio ugnies nutraukimo sąlygos, nekalbant jau apie oficialų taikų konflikto sureguliavimą.

Dabartinių pozicijų įšaldymas netenkina nei Ukrainos, nei Rusijos. Kremlius nėra ne tik pajėgus palaužti Ukrainos nepriklausomybę, bet ir pilnai kontroliuoti rugsėjį aneksuotus ir po pseudoreferendumo prie Rusijos prijungtus regionus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis negali sutikti su ugnies nutraukimu, kadangi tokiu atveju šalis liktų ir be pernai rusų užimtų teritorijų, ir be dar 2014 m. okupuotų Donbaso ir Krymo.

Šių teritorijų susigrąžinimui reikės ginklų, kuriuos, panašu, Vakarų šalys tiekia vis vangiau. Tuo pat metu Rusija skuba persigrupuoti ir bando nuteikti savo šalies žmones, kad karas bus ilgas.

Ar Europa susidurs su elektros atjungimu?

Taip. Jeigu oras bus ganėtinai šaltas, tai gali nutikti iki balandžio. Visgi rimtesne problema gali tapti kitų metų žiema.

Nors dabar europinės dujų saugyklos beveik pilnai užpildytos, pavasarį papildyti dujų atsargas gali būti problematiška. 2022 metais dujos iš Rusijos be didesnių trikdžių buvo tiekiamos maždaug iki birželio. 2023 metais tiekimai iš Rusijos bus artimi nuliui.

Deficito gali nepadengti ir suskystintosios gamtinės dujos, todėl šias rizikas Europa stengsis kompensuoti grįždama nuo dujų prie anglies.

Paprasčiau turėtų būti su techniniu Prancūzijos atominių elektrinių aptarnavimu. Visgi reikia nepamiršti, kad energetinė sistema jau 18 mėnesių dirba ypatingomis sąlygomis, todėl rizika - kad kažkas gali sugesti - nuolat auga.

Ar pasaulinės vidutinės temperatūros kilimas viršys 1,50C?

Ne, tačiau tai gali nutikti jau 2024 metais. Vidutinė planetos temperatūra, lyginant vidutines 2011-2020 metų temperatūras su 1800 metų laikotarpio temperatūromis, jau padidėjo maždaug 1,10C ir mažiausiai 1,20C per keletą atskirų pastarųjų metų.

Įvertinus rekordinį taršos lygį, mokslininkai su 50 proc. tikimybe prognozuoja, kad 2022-2026 metais bent vienerius metus temperatūros augimas pasieks 1,50C ribą.

Kadangi buvo tikimasi, jog klimatinio proceso La-Ninja sukeltas atšalimas tęsis iki 2023 metų pradžios, sinoptikai paskaičiavo, kad per metus vidutinė temperatūra galėtų padidėti 1,20C, tačiau jau artimiausiais metais situacija gali pasikeisti.

Tiesa, jeigu vienus metus vidutinė temperatūra pakils 1,50C, tai dar nereikš, kad buvo pažeistas Paryžiaus susitarimo tikslas.

Ar Džo Baidenas (Joe Biden) sieks antros kadencijos?

Taip. Nors per 2024 metų rinkimus Dž.Baidenui bus 81-eri, o per 2025 metų inauguraciją - 82-eji, atmesti tikimybės, kad jis kandidatuos, negalima.

Po sėkmingų įstatymų priėmimų ir dar sėkmingesnio demokratų pasirodymo per kadencijos vidurio rinkimus, tikėtina, Dž.Baidenas vis dar yra realiausia galimybė demokratams išsaugoti Baltųjų rūmų kontrolę.

Ar Donaldas Trampas (Donald Trump) sulauks kaltinimų?

Taip. Su buvusio prezidento veiksmais susiję tyrimai gali būti pradėti mažiausiai keturiose srityse: D.Trampo bandymas atšaukti 2020 metų rinkimų rezultatus, slaptų dokumentų saugojimas „Mar-a-Lago" rezidencijoje, spaudimas Džordžijos valstijos valdininkams verčiant juos ieškoti pradingusių balsų ir sukčiavimas vadovaujant D.Trampo organizacijai.

Pirmosios dvi bylos yra lapkritį paskirto specialaus advokato Džeko Smito (Jack Smith) rankose. Jis jau iškvietė į teismą septynių valstijų valdininkus.

Sprendžiant iš viešai pasirodžiusios informacijos, mažiausiai vieną tyrimą atliekantys prokurorai greičiausiai nuspręs, kad surinko užtektinai įrodymų ir pateiks kaltinimus D.Trampui. Neabejotina, kad jis viską neigs ir savo nekaltumą mėgins įrodyti teisme.

Ar Kinijos ekonominis augimas viršys 5 proc.?

Taip. Nors 2022 metų pabaiga Kinijoje dėl jos vykdytos „nulinio kovido" politikos buvo sudėtinga, daug kas gali pasikeisti ir keisis šiais metais.

Kai tik Kinija išmoks gyventi su „kovidu", atsigaus jos ekonominis aktyvumas. Vartotojiškas išlaidas skatins gyventojų pandemijos metu sutaupyti pinigai, o Pekinas pradės stimuliuojančių priemonių, skirtų infrastruktūros vystymui, realizavimo paketą.

Ar Pekinas mėgins veržtis į Taivaną?

Ne. Vieną dieną Si Dzinpingas (Xi Jinping) gali ryžtis užpulti Taivaną arba pradėti salos blokadą, tačiau tai nenutiks 2023 metais. Intervencija taptų didžiule avantiūra.

Jeigu kas nors pasisuks ne taip, Si Dzinpingui gali tekti įsivelti į karą su JAV; tuomet jis prarastų valdžią ir visam laikui pakenktų Kinijos perspektyvoms.

Labiau tikėtina yra salos blokada: tai bus spaudimas Taivanui pasiduoti, kuris gali paskatinti JAV iššauti pirmą šūvį.

Bet net tai bus susiję su didžiule rizika. Mažai tikėtina, kad Kinijos vadovas ryžtųsi tokiam žingsniui, nebent taps akivaizdu, kad Taivanas baigia išslysti iš rankų. Kitu kriziniu momentu gali tapti 2024 metais Taivane vyksiantys prezidento rinkimai.

Ar po birželio rinkimų Turkijoje baigsis Redžepo Tajipo Erdogano (Recep Tayyip Erdogan) era?

Ne. R.T.Erdoganas, nepaisant smunkančio populiarumo, naudosis visais galimais teisėtais ir neteisėtais būdais, kad tik išsaugotų valdžią.

Jo valdymo pratęsimas dar vienai kadencijai turės neigiamas pasekmes ir taip probleminei Turkijos ekonomikai, prisidės prie pragyvenimo lygio smukimo ir dar labiau apribos asmenines gyventojų teises.

Daugiausia klausimų kelia tai, ar Stambulo mero Ekremo Imamoglu (Ekrem Imamoglu), labiausiai tikėtino R.T.Erdogano varžovo per prezidento rinkimus, nuteisimas ir jam pritaikyti politiniai draudimai sukels nevaldomą atvirkštinę reakciją bei sustiprins opoziciją.

Ar pasibaigs protestai Irane?

Ne. Ne vieną mėnesį trunkančios daugiatūkstantinės demonstracijos, kuriose dalyvauja ypač daug moterų, kilo po to, kai keistomis aplinkybėmis mirė policijos sulaikyta Mahsa Amini.

Jos peraugo į raginimus pakeisti dabartinę teokratiją demokratine sistema. Demonstracijos vyksta banguotai, tačiau jeigu jos vėl įsismarkaus, islamistų režimas gali imtis dar žiauresnių priemonių.

Kita vertus, šalies ekonomikai kenčiant nuo Vakarų taikomų sankcijų, protestai išlaiko stabilumą, kas pabrėžia daugelio iraniečių pyktį ir nusivylimą.

Tai leidžia teigti, kad, nepaisant valdžios taikomų priemonių, viena ar kita forma, bet protestai tęsis.

Ar išgyvens „Twitter"?

Taip. Nors Ilonas Maskas (Elon Musk) įmonę už 44 mlrd. JAV dolerių įsigijo nuspėjamai chaotiškai, ji gyvuos ir toliau. Vartotojai nepabėgs.

Alternatyviems socialiniams tinklams vis dar trūksta apimčių. Visgi nuostoliai, tikėtina, augs. Bus paskirtas I.Maskui draugiškas generalinis direktorius, tačiau reklamos davėjai bus atsargūs ir norint išmokėti dividendus įmonei reikės maždaug 100 mln. naujų vartotojų, pasirengusių mokėti po 8 JAV dolerius kas mėnesį už paskyros tikrumą patvirtinančios mėlynosios varnelės simbolį.