Europos pašonėje – dar vieno karinio konflikto užuomazgos: privertė sunerimti ir Rusiją

Šis žingsnis buvo sutiktas Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo susirūpinimu, kuris šios savaitės pradžioje teigė esąs nustebintas dėl tokių pratybų.

„Kiekviena šalis gali atlikti bet kokius karinius pratimus savo teritorijoje. Tai jų suverenioji teisė. Bet kodėl dabar ir kodėl mūsų pasienyje?“, – klausė prezidentas, pažymėjęs, kad tai buvo pirmas kartas po Sovietų Sąjungos žlugimo, kai Iranas atliko tokį jėgos demonstravimą taip arti sienos.

Bendros pratybos ir Izraelio vaidmuo

Irano pareigūnai sureagavo tikindami, kad sprendimas rengti karines pratybas yra suvereniteto klausimas, tačiau kiti tai sieja su Izraelio buvimu Azerbaidžane.

Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amir-Abdollahianas sakė, kad Teheranas turi teisę rengti pratybas, ir pabrėžė Irano ir Azerbaidžano, turinčių 700 kilometrų sieną, bendradarbiavimo „svarbą“.

„Mes netoleruojame sionistinio režimo buvimo ir veikimo prieš mūsų nacionalinį saugumą šalia mūsų sienų ir imsimės visų reikiamų veiksmų šiuo klausimu“, – ryžtingai kalbėjo Amir-Abdollahian susitikime su naujuoju Azerbaidžano ambasadoriumi rugsėjo 30 d.

Tuo tarpu Irano ambasadorius Baku, Abbasas Musavi, praėjusią savaitę teigė, kad Irano kariniai manevrai, kurie, jo teigimu, buvo suplanuoti iš anksto, nėra „grėsmė“ Azerbaidžanui.

Kalbėdamas per pratybas, Irano armijos sausumos pajėgų vadas Kioumaras Heydari taip pat užsiminė apie tariamus Izraelio ryšius su Azerbaidžanu.

Teheranas apkaltino Izraelį bandymais sabotuoti Irano branduolinę programą ir nužudyti prie projekto dirbančius mokslininkus.

„Nuo šio režimo pradžios mūsų jautrumas šiai sienai padidėjo ir jų veikla čia yra nuolatos stebima“, – tvirtino K.Heydari.

Jis pridūrė, kad Teheranas taip pat yra susirūpinęs dėl „teroristinių pajėgų, atvykusių į regioną iš Sirijos“, akivaizdžiai nurodant į pranešimus, kad Turkija pernai verbavo islamistų kovotojus vykti į Azerbaidžaną ir padėti Baku karui prieš etninius armėnus aplink Kalnų Karabachą. K.Heydari nurodė, kad Teheranas nėra tikras, ar kovotojai paliko regioną.

Teheranas, aktyviai dalyvaujantis regiono karuose, praėjusiais metais išreiškė susirūpinimą dėl tariamų bandymų atvesti Sirijos teroristus prie Irano sienų.

Irano pratybos, apimančios artileriją, bepiločius orlaivius ir sraigtasparnius, sekė po Turkijos, Pakistano ir Azerbaidžano karinių pratimų, kurie buvo pradėti rugsėjo 12 dieną Baku.

Nurodytas pratybų „Trys broliai-2021“ tikslas buvo „toliau stiprinti esamus ryšius“ tarp trijų šalių kariuomenių, ir būtent tai paskatino Iraną perspėti „nežaisti su liūto uodega.“

Iranas susirūpinęs, kad bus paliktas nuošalyje

Nyderlandų Leideno universiteto Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos socialinės istorijos profesorius Touraj Atabaki įsitikinęs, kad Teheranas yra susirūpinęs, kad jis paliekamas nuošalyje.

„Turkija turi antrą pagal dydį kariuomenę visoje NATO, o Pakistanas yra branduolinė valstybė regione. Kai šios dvi šalys prisijungia prie Azerbaidžano vykdydamos karinius manevrus, tai kelia nerimą tiek Rusijai, tiek Iranui, o Islamo respublikos karinis manevras [atspindi] jos susirūpinimą“, – paaiškino mokslininkas.

Rugsėjo 17 d., penktadienio maldos lyderis ajatolla Hassanas Ameli sakė, kad šalys turi teisę rengti karines pratybas, tačiau pridūrė, kad „čia įvyko incidentas, kurio negalime lengvai paleisti.“

„Pratybų išvakarėse Turkijos laikraštis „Yeni Safak“, išreiškiantis vyriausybės ir Turkijos prezidento požiūrį, interviu su Azerbaidžano parlamento nariu pasirinko tokią antraštę:„Iranas išnyks iš žemėlapio“, – dienraštis „Bornanews“ citavo H.Ameli.

Lyderis tęsė: „Kadangi Azerbaidžanas ir Turkija negerbė Irano, kaip kaimyno, teisių, prašome Aukščiausiosios nacionalinės saugumo tarybos leisti Islamo revoliucinės gvardijos korpusui pademonstruoti tik pusę Irano galios šioje sienos pusėje ir pasakyti jiems: „Nežaisk su liūto uodega.“

Tokios pastabos buvo pateiktos po to, kai Azerbaidžanas įvedė „kelių mokestį“ Irano sunkvežimių vairuotojams, gabenantiems prekes ir degalus į kaimyninę Armėniją per Azerbaidžano žemės, kurias Baku įgijo per šešias savaites trukusias intensyvias kovas, dramatiškai paaštrėjus jų dešimtmečiams „įšaldytam konfliktui.“

Azerbaidžanas taip pat sulaikė du sunkvežimių vairuotojus, todėl Irano užsienio reikalų ministerija ragino juos nedelsiant paleisti.

Iranas ir Azerbaidžanas anksčiau palaikė gerus santykius, tačiau Teheranas vis dažniau išreiškė susirūpinimą dėl tariamos Izraelio įtakos kaimyninėje šalyje.

Parengta pagal „Radio Free Europe“ inf.