Europą perspėjo dėl Putino „antrininkų“

Rumunija toliau tieks pagalbą

Pasak M.Čolaku, Izraelio ir „Hamas" konfliktas Europos politikus domina labiau negu tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje. Jis pabrėžė, kad ES ateitis priklauso ir nuo to, kaip baigsis karas Ukrainoje, kadangi konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali baigtis anksčiau.

„Nepaisant politinių išlaidų, Rumunija ir toliau rems Ukrainą. Šios politinės išlaidos yra mažiau svarbios, negu precedentas, kurį sukurtų Rusijos pergalė", - patikslino politikas.

Rumunų premjeras atkreipė dėmesį į tai, kad Europoje auga dešiniųjų ir populistinių jėgų populiarumas. Daugelis jų kritikuoja pagalbą Kijevui ir apgailestauja dėl nutrūkusių santykių su Maskva. M.Čolaku teigimu, vokiečių partijos „Alternatyva Vokietijai" populiarumo augimui įtakos turėjo ir prorusiškos nuotaikos.

„Ar galite įsivaizduoti, kiek į V.Putiną panašių politikų atsirastų tarp Europos populistų?" - retoriškai klausė M.Čolaku.

Jis pabrėžė, kad vengrų premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orban) ir slovakų premjeras Robertas Fico (Robert Fico) jau pasižymi „prorusišku požiūriu". Jo vertinimu, tokių politikų turėtų būti kaip galima mažiau.

„Nepamirškime, kad kitąmet vyks rinkimai į Europos Parlamentą. Jeigu asamblėjoje pasigirs daugiau ekstremistų balsų, tai padidins ES pažeidžiamumą iš vidaus", - perspėjo M.Čolaku.

Taip pat rumunų premjeras apgailestavo, kad, nepaisant aptariamo 12-ojo antirusiškų sankcijų paketo, mažėja Europos politikų pasiryžimas remti Kijevą. Kaip pavyzdį jis pateikė Lenkiją ir Slovakiją. Šių šalių retorika Ukrainos klausimu rinkimų fone netruko pasikeisti. Visgi M.Čolaku patikino, kad kitąmet Rumunijoje vyksiantys prezidento ir europarlamentarų rinkimai neprivers jo keisti pasirinktos pozicijos. Jis priminė, kad Bukareštas atvirai palaiko Kijevą ir šalies siekį tapti ES nare.

M.Čolaku ne pirmą kartą reiškia susirūpinimą galima Rusijos pergale Ukrainos konflikte. 2023 m. rugsėjį bendraudamas su austrų laikraščiu „Der Standard" jis pareiškė, kad Europai būtina pagalvoti apie tai, kaip ji elgsis Ukrainos pralaimėjimo atveju. M.Čolaku nuomone, teisingu žingsniu būtų absoliučiai visų rusiškių prekių importo draudimas. Jis išsakė prielaidą, kad ES rengiasi visiškai atsisakyti rusiškų energetinių išteklių, net jeigu tai vėl lemtų jų kainų šuolį.

Vengrai ir slovakai nenori naujų sankcijų

Nepaisant rumunų pasiryžimo, dalis ES politikų vis garsiau pasisako prieš tolesnę paramą Ukrainai. Tarp jų - jau minėtas vengrų premjeras V.Orbanas. Jis niekada neslėpė savo nusistatymo prieš karinę pagalbą Kijevui ir sankcijų Rusijai taikymą. Radijo stoties „Kossuth" eteryje jis pabrėžė, kad sankcijos kenkia pačiai Vengrijai. Taip pat premjeras, patikinęs, kad Vengrija nori taikos, uždraudė per šalies teritoriją tiekti ginklus ukrainiečiams.

Spalio 17 d. V.Orbanas ir V.Putinas susitiko Pekine. Vengrų premjeras tapo pirmuoju Europos politiku, susitikusiu su Rusijos prezidentu po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė jo arešto orderį. V.Orbanas viešai pareiškė, kad sieks santykių su Rusija išsaugojimo. „Bloomberg" vertinimu, jis suskaldė Vakarų vienybę, o NATO dėl to net sušaukė skubų pasitarimą.

Spalį prie V.Orbano „prisijungė" vėl Slovakijos premjeru tapęs R.Fico. Jis, atkreipęs dėmesį į korupcijos problemą šalyje, pasisakė prieš 50 mlrd. eurų siekiančios paramos skyrimą Ukrainai, informavo „Politico".