Elono Musko „SpaceX“ per kelias savaites gali paleisti privatų erdvėlaivį į Mėnulį

Privatus Mėnulio nusileidimo įrenginys žengė dar vieną žingsnį istorinės mėnulio nuotraukos link.

Šiandien (sausio 31 d.) robotizuotas erdvėlaivis „Nova-C“ buvo įdėtas į raketos „SpaceX Falcon 9“ naudingosios apkrovos gaubtą, kad būtų galima pasiruošti pakilimui, kuris yra visai netoli.

„Kai mūsų jungtinės komandos uždarė dvi apvado puses, paskutinį kartą Žemėje mačiau nusileidimą į Mėnulį“, – per pokalbį su žurnalistais sakė Hiustono bendrovės „Intuitive Machines“, kuri pastatė šį nusileidimo aparatą, viceprezidentas kosminėms sistemoms Trentas Martinas. 

Paleidimas iš Kanaveralo kyšulio kosminių pajėgų stoties Floridos kosminėje pakrantėje įvyks per trijų dienų laikotarpį vasario viduryje, jei viskas vyks pagal planą. „SpaceX“ ir „Intuitive Machines“ dar nepaskelbė, kokios tos datos, nors Martinas šiandien sakė, kad „Nova-C“ bandymas nusileisti Mėnulyje įvyks vasario 22 d., nepaisant to, kurią dieną jis skris.

Jei per vasario mėn. pradėti nepavyks, kita galimybė bus tik kovo mėnesį.

Ateinančia misija, pavadinta IM-1, siekiama nuleisti Nova-C šalia smūginio kraterio, vadinamo Malapert A, kuris yra 10 laipsnių platumos nuo Mėnulio pietų ašigalio. Ši sritis labai domina mokslininkus ir tyrinėjimų šalininkus, nes manoma, kad joje yra daug vandens ledo.

IM-1 „Nova-C“ nusileidimo aparatas, kurį „Intuitive Machines“ pavadino „Odysseus“, nešioja šešis NASA mokslo instrumentus per agentūros „Commercial Lunar Payload Services“ programą arba trumpiau CLPS. CLPS siekia panaudoti privačius robotus, kad padėtų rinkti mokslo duomenis, kurie sudarytų sąlygas nuolatiniam žmogaus buvimui Mėnulyje ir aplink jį, o NASA siekia šio tikslo su savo Artemis programa.

IM-1 NASA prietaisai apima lazeriu pagrįstą nusileidimo ir nusileidimo jutiklį, kamerų sistemą, skirtą labai detaliai užfiksuoti Odisėjo Mėnulio prisilietimo sukurtą srovę, ir naujo tipo „kosminio amžiaus degalų matuoklį“, kuris naudos jutiklius. Išmatuoti svaidomojo kuro kiekį, likusį nusileidimo įrenginio bakuose – sudėtinga užduotis mikrogravitacinėje aplinkoje.

„Ateities skrydžio į kosmosą misijos, naudojant kriogeninius raketinius degalus, gali panaikinti spėliones dėl raketinio kuro atsargų stebėjimo ir naudojant šią technologiją sutaupyti kuro“, – pranešime sakė NASA būstinės Tyrimų mokslo strategijos ir integracijos biuro programos mokslininkė Debra Needham.

„Nova-C“ nebus pirmasis CLPS palaikomas Mėnulio nusileidimo įrenginys, kuris pakils. Šis išskirtinumas atiteko „Astrobotic“ erdvėlaiviui „Peregrine“, kuris sausio 8 d. paleido pirmąją „United Launch Alliance“ naujosios raketos „Vulcan Centaur“ misiją.

„Vulcan Centaur“ pasirodė gerai, tačiau „Peregrine“ netrukus po to, kai buvo paleistas iš viršutinės raketos pakopos, nutekėjo degalai. Nusileidusio aparato prižiūrėtojams pavyko 10 dienų išlaikyti jį veikiant giliajame kosmose, o galiausiai sausio 18 d. nukreipti jį į kontroliuojamą sunaikinimą Žemės atmosferoje.

Taigi Odisėjas gali tapti pirmuoju privačiu erdvėlaiviu, kada nors nusileidusiu į Mėnulį. Sėkmė leistų išlaikyti mėnulio etapus. Sausio 19 d., robotizuotas SLIM nusileidimo įrenginys išgyveno uolų bandymą, todėl Japonija yra tik penkta šalis, į Mėnulio paviršių patalpinusi zondą. Kitos keturios valstybės yra Sovietų Sąjunga, JAV, Kinija ir Indija.

Parengta pagal:www.livescience.com