Eidmanas: baiginėjasi penktasis Putinas – šeštojo jau nebebus

Rašytojas Igoris Eidmanas ironizuoja, kad nuo 2000-ųjų pasaulis matė jau penkis skirtingus Vladimirus Putinus ir pranašauja, kad dabar stebime paskutiniąją versiją, o kitos jau nebebus.

Rašytojas paaiškino, kaip mato V. Putino transformaciją per visus jo valdymo metus. Anot jo, pasaulis stebėjo lyg 5 skirtingus žmones:

2000 m. Pirmasis Putinas. Apsaugininkas

Jis atėjo į valdžią kaip Boriso Jelcino „šeimos“ kapitalo ir saugumo sergėtojas. Apsimetinėjo paprastu vyrioku. Tik maniakiška kibirkštėlė akyse išdavė jame ambicingą ir žiaurų žmogų.

2004 m. Antrasis Putinas. Diktatorius

Prieš pradėdamas antrą kadenciją prezidento poste, jis jau išvalė savo aplinką nuo visų B. Jelcino „šeimos“ žmonių, perėmė televizijos kontrolę, faktiškai panaikino rinkimus, pajungė sau „valdžios vertikalę“ ir tapo diktatoriumi. Atsirado pasitikėjimas ir pasitenkinimas savimi, tikėjimas savo išskirtinumu ir neklystamumu.

2008 m. Trečiasis Putinas. Užkulisinis diktatorius

Užleidęs prezidento kėdę Dmitrijui Medvedevui, V. Putinas liko faktiniu diktatoriumi, valdančiu netikrą prezidentą iš užkulisių. Tuo pat metu jis toliau kaupė turtus, kūrė savo gigantišką verslo imperiją.

2012 m. Ketvirtasis Putinas. Agresorius

Diktatoriaus valdžios Rusijoje V. Putinui nebeužteko. Pradėjo stiprėti napoleoniški kompleksai. Jis nusprendė patekti į istoriją kaip „didis Valdovas – rusų žemių rinkėjas“. Pasimatė progresuojančios paranojos požymiai.

Priešrinkiminiame mitinge Lužnikuose 2012 m. jis ragino klausytojus „mirti už Maskvą“ ir kliedėjo apie „pergalingą tautą, kuri glūdi rusų genetiniame kode“. Eilinį kartą tapęs prezidentu, V. Putinas ėmėsi įgyvendinti savo liguistas fantazijas – užgrobė Krymą, pradėjo agresiją prieš Ukrainą ir hibridinį karą prieš Vakarus.

2018 m. Paskutinysis Putinas. Psichas

Neišvengiamai jis liko prezidento poste. Tačiau jam jau seniai pabodo tiesiog valdyti ir lobti. Šias ambicijas jis jau visiškai realizavo. Į pirmą planą išėjo paranoja. Ko buvo vertos vien jau jo kalbos apie klastingus priešus, paslapčia renkančius patiklių rusų „biologinę medžiagą“. Būtent ši paranoja apibrėžė tolesnį jo valdymą.

Didybės manija

„Žmonės apsėsti didybės manijos, panašūs į narkomanus. Jiems nuolat reikia vis didesnės „šlovės dozės“. Lyg narkotikai, jiems reikalingi vis nauji triumfai, šlovinimai, žavėjimasis jų pergalėmis“, – sakė I. Eidmanas ir pabrėžė, kad tokiais pačiais buvo Adolfas Hitleris ir Sadamas Huseinas.

„Štai ir V. Putinui dėl jo paties vidinės ramybės reikėjo kažko didesnio nei Krymo epopėja. Todėl jis pradėjo karą – pirmąjį didelės karinės ir politinės ekspansijos mėginimą nuo komunizmo žlugimo laikų“, – teigė rašytojas, dar 2018 m. prognozavęs, kad V. Putino ambicijų nepatenkintų net Kyjivo užgrobimas – diktatorius troško didelio hibridinio karo su Vakarais.

Šeštojo Putino nebebus

„Diktatorius gali ilgai ir saugiai eiti iš proto sėdėdamas soste. Tačiau jis pasmerktas žlugti, jei jo beprotystė tampa problema pasauliui ir atveda prie susidūrimo su stipresnėmis valstybėmis“, – sakė I. Eidmanas.

„Putinas-2018 baiginėjasi. Taip, psichas dar vis valdžioje. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad liko jam visai nedaug. Putino-2024 jau nebebus. Jam ilgai sekėsi, tačiau sėkmė baigėsi.

Tai lemia ne politika, o matematika, tikimybių teorija – neįmanoma nuolat laimėti, darant vis tą patį rizikingą statymą. Pastaraisiais metais išsipildė visos mano prognozės dėl V. Putino. Esu įsitikinęs, kad išsipildys ir pastaroji – V. Putino laukia krachas“, – tvirtino rašytojas.