Donaldas Trumpas pažadėjo paskatinti Rusiją pulti tas NATO sąjungininkes, kurios mažai išleidžia aljanso gynybai.

Jis leido suprasti, kad nepaisys kolektyvinės gynybos principo, kuriuo remiasi NATO, jei prie jo prieis valstybė, nevykdanti savo "finansinių įsipareigojimų" Aljansui.

Pasak D. Trumpo, jis tai pasakė "vienos didelės šalies" prezidentui, kuris paklausė, ar JAV ją gins pagal tokį susitarimą.

"Atsakiau: "Jūs nesumokėjote? Ne, aš jūsų neginsiu.

Be to, skatinsiu juos [Rusiją] daryti su jumis, ką tik nori.

Jūs turite apmokėti savo sąskaitas", - sakė jis per rinkimų kampanijos mitingą Konvėjuje."

Baltieji rūmai D. Trumpo pareiškimą pavadino "pasibaisėtinu ir beprotišku".

Andrew Batesas pabrėžė, kad "žudikiškų režimų išpuolių" prieš artimiausius JAV sąjungininkus "skatinimas kelia pavojų" Amerikos nacionaliniam saugumui ir ekonomikai bei kenkia pasauliniam stabilumui. 

Kolektyvinės gynybos principas įtvirtintas NATO chartijos 5 straipsnyje, pagal kurį išpuolis prieš vieną Aljanso narę laikomas išpuoliu prieš visas. 

2014 m. Rusijai aneksavus Krymą, bloko šalys susitarė padidinti gynybos išlaidas iki 2 % BVP.

Iki 2023 m. vidurio šį tikslą pasiekė tik 11 NATO narių: Lenkija (3,9 %), JAV (3,49 %), Graikija (3,01 %), Estija (2,73 %), Lietuva (2,54 %), Suomija (2,45 %), Rumunija (2,44 %), Vengrija (2,43 %), Latvija (2,27 %), Jungtinė Karalystė (2,07 %) ir Slovakija (2,03 %).

Mažiausias rodiklis yra Liuksemburge (0,72 %). Kanada (1,38 proc.) ir Turkija (1,31 proc.) taip pat yra žemiau normos.

Tuo pat metu absoliučiais skaičiais didžiausią atsilikimą rodo Vokietija.

2023 m. vyriausybė gynybai išleis 64 mlrd. eurų, t. y. apie 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto ir 17 mlrd. eurų mažiau nei būtina.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pažadėjo 2024 m. šiam tikslui skirti rekordinę 72 mlrd. eurų sumą.