Dinozaurus pražudęs asteroidas vis dėlto nesukėlė ilgos "branduolinės žiemos"

Vieną pavasario dieną prieš 66 mln. metų 6 mylių (10 km) pločio asteroidas atsitrenkė į Jukatano pusiasalį ir išnaikino gyvybę Žemėje.

Šis įvykis, vadinamas Čiksulubo smūgiu, sukėlė masinį išnykimą, dėl kurio išnyko 75 proc. rūšių, įskaitant visus neakivaizdinius dinozaurus. 

Tačiau kaip tiksliai jis pražudė dinozaurus, šiek tiek paslaptinga - juk jie nebuvo susitelkę po asteroidu ir nelaukė, kol bus sutraiškyti.

Dešimtmečius mokslininkai spėliojo, kad smūgis į atmosferą išmetė tiek dulkių ir purvo, kad sukėlė "smūgio žiemą" (panašią į branduolinę žiemą) - ilgalaikio atšalimo laikotarpį, per kurį pasaulinė temperatūra nukrito. 

Tačiau kovo 22 d. žurnale "Geology" paskelbtame tyrime (atveriama naujame skirtuke) pasakojama kitokia istorija.

"Nustatėme, kad nėra jokių "branduolinės žiemos" įrodymų", - elektroniniu paštu "Live Science" sakė Lauren O'Connor, Nyderlandų Utrechto universiteto geologė ir pirmoji tyrimo autorė.

"Bent jau ne mūsų tyrimo raiška", kuri leistų aptikti 1000 ar daugiau metų trunkantį temperatūros kritimą. 

O'Connor ir jos komanda analizavo bakterijas, suakmenėjusias anglies mėginiuose, paimtuose prieš Čiksulubo smūgį, jo metu ir po jo.

Reaguodamos į temperatūros pokyčius, šios bakterijos storina arba plonina savo ląstelių sieneles, "tarsi užsidėdamos antklodę arba ją nusimesdamos", - sakė ji. 

Tyrėjai nustatė, kad tūkstantmečius po smūgio bakterijos, atrodo, nesiplėtė žiemai. Vietoj to jie nustatė maždaug 5 000 metų trukusią atšilimo tendenciją, kuri gana greitai stabilizavosi.

Šiuos karštus metus galėjo lemti superugnikalniai, išmetę CO2 į atmosferą per tūkstantmečius iki staigios kreidos periodo pabaigos.

Tai nereiškia, kad smūginė žiema visiškai atmestina, - "Live Science" sakė tyrime nedalyvavęs Teksaso universiteto Ostine geofizikas Šonas Gulikas.

Asteroido pakelta dulkių antklodė atmosferoje galėjo išsilaikyti tik dešimtmetį ar trumpiau - nepastebimai pakeisti pasaulinę temperatūrą, bet panardinti Žemę į tamsą.

"Tai net neturi trukti taip ilgai, - sakė Gulickas. "Jei be Saulės liktų vos keli mėnesiai, to pakaktų, kad žūtų dauguma pasaulio augalų."

Išnykus tiek daug augalų, žolėdžiams būtų sunku rasti pakankamai maisto. Kai šios rūšys išmirė, tai sukėlė šoką mitybos grandinėje, išnaikindama stambius mėsėdžius ir kitas nuo jų priklausančias rūšis.

Šis įvykis, nors ir pražūtingas, būtų buvęs tik nedidelė dėmelė fosilijų įrašuose. "Geologiniu požiūriu tai labai, labai greita, - sakė Gulickas.

O'Konoro komanda sutiko, kad kreidos pabaigos išnykimo pradžioje greičiausiai buvo trumpas šalčio ir tamsos laikotarpis.

Tačiau neatrodo, kad jis pradėjo ilgalaikę atšalimo tendenciją. 

Jų išvados rodo, kad Žemė gali būti pajėgi atsigauti po klimato kaitos įvykių greičiau, nei manyta anksčiau, tačiau ne be masinio išnykimo, sakė O'Connoras.

Dabar mokslininkai planuoja ištirti anglį iš daugiau JAV vietovių, kad surinktų duomenis apie temperatūros pokyčius per tūkstantmečius iki asteroido smūgio.

Jie tikisi, kad šie duomenys padės jiems atskirti vulkanizmo poveikį nuo Čiksulubo smūgio ir kad paralelių su vulkaniniu atšilimu dėka galėsime aiškiau suprasti, ko tikėtis per dabartinę klimato krizę.

YouTube ekrano nuotr.