Leidinys remiasi medicininiame žurnale „The Lancet" paskelbtu tyrimu, kuriame teigiama, kad perteklinis mirtingumas 2022 metais šalyje pastarųjų penkių metų vidurkį viršijo 7,2 proc.
Kitaip sakant, per 2022 m. anksčiau laiko mirė 44 255 britai. Pirmąjį 2023 metų pusmetį tokių mirčių buvo 8,6 proc. daugiau negu per analogišką pastarųjų penkių metų laikotarpį, kas reiškia, kad kas savaitę anksčiau laiko mirdavo 1000 britų.
Didžiausias perteklinis mirtingumas fiksuojamas 50-64 metų amžiaus žmonių grupėje. Per pastaruosius 12 mėn. mirtingumas joje išaugo 15 proc. Mirčių nuo infarkto ar insulto šioje grupėje 33 proc. daugiau negu kitose amžiaus grupėse, diabetas nusineša 35 proc. daugiau gyvybių.
Pasak Karališkosios visuomenės sveikatos draugijos vadovo Džonatano Pirsono-Statardo (Jonathan Pearson-Stuttard), didžioji dalis perteklinių mirčių tiesiogiai nesusijusios su COVID-19, tačiau tai yra užsitęsusio pandemijos poveikio žmonių sveikatai ir sveikatos apsaugos sistemai pasekmės. Tokios, kaip per ilgas greitosios pagalbos laukimas, eilės pas terapeutus ir problemos su planine hospitalizacija.
Kaip „The Times" straipsnyje pabrėžia Nacionalinės šalies sveikatos apsaugos tarnybos visuomenės sveikatingumo klausimams medicinos direktorė Ivona Doilė (Yvonne Doyle), perteklinės mirtys net ir pasibaigus COVID-19 pandemijai signalizuoja apie nusilpusios sveikatos pandemiją.
Pastarąją lėmė įveikiamos problemos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ar cirozė, atsirandančios dėl netinkamo gyvenimo būdo. Pasak profesorės I.Doilės, dabar dėl tokių priežasčių dažniausiai mirštama namuose, todėl jeigu nebus išspręstas profilaktikos ar ankstyvo jų gydymo klausimas, situacija tik prastės. O galiausiai prie minėtų priežasčių dar prisidės ir onkologiniai susirgimai.
Rašyti komentarą