Devynios ledynmečio Europos kultūros: mokslininkai atskleidė gravetų papuošalų paslaptis

Daugiau nei 140 000 metų žmonės puošia savo kūną, pradėdami nuo paprastų daiktų, pavyzdžiui, kriauklių.

Maždaug prieš 45 000 metų įvyko įvairių papuošalų, ypač vėrinių iš kaulų, kriauklių, dramblio kaulo ir akmenų, poreikis.

Tai reiškė, kad papuošalai tapo svarbiu kultūriniu ženklu, perteikiančiu informaciją apie priklausomybę grupei ir socialinį statusą.

Mokslininkai bandė įminti paslaptį, susijusią su papuošalų stilių skirtumais.

Kai kurie mokslininkai teigė, kad šiuos skirtumus lėmė tiesiog geografinis atstumas, manydami, kad kultūros buvo izoliuotos dėl ribotų to meto transporto priemonių.

Kiti teigė, kad tam įtakos turėjo tokie veiksniai kaip kalba, aplinka ir etninė kilmė.

Gravettieno kultūros centrų vieta šiuolaikinės Europos žemėlapyje (jūros lygis tuo metu buvo 100 metrų žemesnis) / Nuotrauka: Baker et al, Nature Human Behaviour 2024

Siekdamas patikrinti šias teorijas, pagrindinis tyrimo autorius Džekas Beikeris (Jack Baker) sudarė plačią 112 archeologinių vietovių duomenų bazę.

Dažniausiai pasitaikantys papuošalai buvo kriauklės - 79 pavyzdžiai, kai kurie iš jų galėjo būti kilę iš žemyno gilumos.

Tačiau dauguma jų greičiausiai buvo atgabenti iš pakrančių teritorijų, o tai rodo, kad gravetų gyventojai galėjo keliauti didelius atstumus.

Priešingai nuomonei, kad geografinis atstumas buvo vienintelis veiksnys, lėmęs ornamentų įvairovę, tyrėjai, remdamiesi radinių panašumais, nustatė devynias atskiras kultūrines grupes.

Trys klasteriai buvo susiję su laidojimo vietomis, o šeši - su gyvenamosiomis vietomis.

Tyrimas atskleidė kultūrinius skirtumus, pavyzdžiui, laidojimo praktiką Rytų Europoje, kuri egzistavo ankstyvuoju ir viduriniuoju gravettieno laikotarpiais, tačiau vėliau, atrodo, nutrūko.

Kita vertus, Italijoje laidojimai atsirado tik viduriniojo ir vėlyvojo gravetų laikotarpiais, o tai rodo dinamiškus kultūrinius mainus.

Tyrėjai pažymėjo, kad gravetų medžiotojai-rinkėjai, rinkdamiesi asmeninius papuošalus, laikėsi kultūrinių konvencijų, o tai rodo, kad kultūrinės ribos tarp grupių buvo silpnai pralaidžios.

Nepaisant to, kad pastaruoju metu pavyko išskirti ledynmečio žmonių DNR, tyrimas rodo, kad vien tik genetiniais įrodymais negalima iki galo paaiškinti turtingos senovės Europos gravetų laikotarpio visuomenių kultūrinės įvairovės.