Dėl karo Ukrainoje BRICS bankas tapo zombiu, likusiu be dolerių

Praėjus aštuoneriems metams, bankui trūksta būtent to, nuo ko jis siekė atsikratyti - dolerių.

Jų reikia ankstesnėms paskoloms grąžinti, tačiau investuotojai nenori skolinti pinigų organizacijai, kurios 20 proc. akcijų priklauso šaliai, sukėlusiai kruviną karą Europoje.

Neigiamą vaidmenį suvaidino ir Kinijos pažadėta "neribota partnerystė" (dar 20 proc. banko kapitalo).

Pačios šalys steigėjos, 2015 m. skyrusios jam 10 mlrd. dolerių, nėra linkusios skirti papildomų lėšų.

Rusija jų neturi; Kinija pastaraisiais metais turėjo ekonominių problemų.

NDB sparčiai didino savo paskolų portfelį - nuo 1 mlrd. dolerių 2017 m. iki 30 mlrd. dolerių praėjusių metų pradžioje, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje jo skolinimo veikla beveik sustojo.

Iš tikrųjų NDB stengiasi išgyventi ir tampa banku zombiu, rašo "The Wall Street Journal".

Remiantis NDB ataskaitomis, išduotos paskolos, atėmus atidėjinius nuostoliams, 2021 m. pabaigoje sudarė 14 mlrd. dolerių.

Nuo tada ši suma (ketvirčio duomenys) svyravo nuo 13,89 iki 14,54 mlrd. dolerių.

Netrukus po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, bankas įšaldė jai teikiamas naujas paskolas, siekdamas parodyti investuotojams, kad laikosi Vakarų sankcijų.

O parodyti jiems buvo būtina. Nors NDB dalį verslo plėtros lėšų pritraukė išleisdamas RMB obligacijų emisijas, du trečdalius sudarė lėšos doleriais.

Taip buvo iš dalies todėl, kad Kinijos kapitalo rinka jai buvo maža; ji turėjo dirbti tarptautinėje rinkoje, kurioje viešpatavo doleris.

Nepaisant NDB pastangų, prasidėjus karui lėšų srautas išseko. 2022 m. liepos mėn. agentūra "Fitch Ratings" sumažino jos kredito reitingą, nurodydama, kad jai sunku patekti į dolerinių obligacijų rinką.

Investiciniai bankininkai bankui paaiškino, kad finansavimo išlaidos, palyginti su lygiu iki Rusijos invazijos, padidės daugiau nei keturis kartus, WSJ sakė su situacija susipažinę asmenys.

Dėl to NDB buvo priverstas kelis kartus atidėti doleriais denominuotų obligacijų platinimą.

Kai 2023 m. balandį pagaliau pavyko tai padaryti ir išleisti 1,25 mlrd. dolerių vertės vertybinių popierių, jų pajamingumas buvo beveik penkis kartus didesnis nei ankstesnės, prieš karą išleistos emisijos.

"Padėjo" ir tai, kad per tą laiką palūkanų normos visame pasaulyje padidėjo dėl centrinių bankų kovos su infliacija.

Nepaisant to, toks staigus skolinimosi kainos padidėjimas nėra būdingas plėtros bankams. Jie laikomi labai stabiliais skolininkais, nes už juos garantuoja šalių narių grupė.

Paskutinio NDB obligacijų platinimo pajamingumas buvo 5,14 %, palyginti, pavyzdžiui, su Azijos plėtros banko 3,81 % ir Pasaulio banko 3,54 %.

"Tai, kad bankas negali patekti į kapitalo rinkas, kelia rimtą susirūpinimą ir yra problema, kurios neįmanoma išspręsti iš karto", - sako Brazilijos taikomosios ekonomikos instituto vyresnioji tyrėja Luciana Asiolu.

Dėl didėjančių finansavimo sąnaudų NDB padvigubino savo nariams teikiamų paskolų įmokas.

Siekdamas pritraukti daugiau lėšų, bankas derasi su Saudo Arabija, Argentina ir Hondūru, siūlydamas joms įnešti kapitalo, tačiau jos kol kas neparodė susidomėjimo, teigė WSJ šaltiniai.

Esant tokiai situacijai, NDB gali likti pusiau įšaldytas iki 2025 m., kai pirmininkavimas iš Brazilijos pereis Rusijai.

Brazilija galėtų panaikinti moratoriumą skolinti sau pačiai, tačiau tai nepadėtų pritraukti bankui taip reikalingų dolerių.

Šaltinis: "The Wall Street Journal"