Danijos žvalgyba irgi turi duomenų apie Putino ligas: jis nuolat kenčia lėtinį skausmą

Pasak Dailymail.co.uk, Danijos gynybos žvalgybos tarnybos FE agentas, įvardytas tik kaip Joakimas, teigė, kad Rusijos tironas taip pat kenčia nuo chroniškų skausmų, o tai paaiškina, kodėl jis ne kartą buvo pastebėtas tvirtai suspaudęs stalo ar kėdės kampą.

Pareigūnas, kuris vadovauja Danijos žvalgybos informacijos apie V. Putiną rinkimui, sakė, kad 70-mečiui diktatoriui nustatytas vėžys nėra nepagydomas, tačiau jam paskirti vaistai galėjo sukelti „didybės iliuzijų“.

Danijos leidiniui „Berlingske“ jis sakė: „Tai lėtinis skausmas, kurį jis kenčia jau gana ilgą laiką. Todėl jis linkęs sėdėti ir stipriai sugriebti daiktus.

Taip jis malšina skausmą.“

Be to, slaptoji tarnyba mano, jog Rusijos prezidentui buvo duoti stiprūs vaistai, kad būtų malšinamas skausmas, kuris gali būti kritimo ar sportinės traumos pasekmė.

Negaliu to pasakyti tiksliai, bet manau, kad tai turėjo įtakos jo sprendimams, kai jis pradėjo karą Ukrainoje.

Visus 2022 m. V. Putiną persekiojo gandai apie prastą jo sveikatą, kuriuos kurstė jo vieši pasirodymai, kai jis atrodė prastai besijaučiantis ir netvirtas, dažnai įsikibdavo į paviršius.

Joakimas teigė: „Didybės iliuzijos yra vienas iš žinomų šalutinių gydymo hormonais, kurį jis vartojo, rūšių. Negaliu to pasakyti tiksliai, bet manau, kad tai turėjo įtakos jo sprendimams, kai jis pradėjo karą Ukrainoje.“

FE pareigūnas teigė, kad karo kurstytojo išblyškęs veidas buvo dar vienas šio hormonų gydymo požymis, ir pridūrė, kad tikėtina, jog jam buvo diagnozuotas skydliaukės vėžys.

Šie teiginiai patvirtina kitų žvalgybos atstovų pranešimus, kuriuose teigiama, kad V. Putinas tapo paranojiškesnis ir nestabilesnis.

Praėjusiais metais CŽA direktorius Williamas Burnsas sakė: „Aš daugelį metų bendravau su prezidentu V. Putinu ir jį stebėjau, ir tai, ką mačiau, ypač per pastarąjį dešimtmetį, rodo, kad jis tam tikra prasme dūsta nuo nuoskaudų, ambicijų ir nesaugumo kombinacijos.“

Žvalgybos vadovo teigimu, V. Putino artimiausių žmonių ratas siaurėja, o jo valdžios rankos tvirtėja, todėl jis tampa dar labiau izoliuotas ir klaidingai suvokia tikrąją karo realybę.

Naujausiame „The Wall Street Journal“ pranešime taip pat teigiama, kad V. Putinas vengia interneto, bijodamas Vakarų sekimo, ir yra visiškai priklausomas nuo savo asmeniškai paskirtų patarėjų, kurie bijo sakyti tiesą.

Kai kuri informacija iš mūšio lauko jo stalą gali pasiekti net po kelių dienų, o tai reiškia, kad ji nebėra aktuali.

Jo padlaižiai dažnai pabrėžia Maskvos sėkmę ir sumenkina daugybę jos nesėkmių kare, taip suteikdami V. Putinui pasitikėjimo, kad jis vis tiek nugalės.

JAV žvalgyba teigia, kad nėra nė vieno aukšto rango Kremliaus veikėjo, kuris būtų pasirengęs V. Putinui paprieštarauti ar paneigti jo iškreiptą pasaulėžiūrą.

Su diktatoriumi susitikę kariniai ekspertai ir ginklų gamintojai liko suglumę dėl jo neinformuotumo.

V. Putinas „greitai pavargsta“, jį „dažnai kamuoja galvos svaigimas ir galvos skausmai“, be to, jis yra linkęs į „sąmonės pritemimą“.

Danijos žvalgyba FE mano, kad Rusija buvo arti to, kad laimėtų karą per pirmąsias dvi savaites, bet V. Putinas jiems sutrukdė. Žvalgybos vadovai tvirtina, kad jis asmeniškai įsikišo ir pakeitė savo generolus, o tai reiškia, kad pajėgos nežinojo, ką turi daryti.

„Telegram“ kanalas „SVR generolas“, kuris tariamai turi šaltinių Kremliuje, teigė, kad V. Putino gydytojai neseniai pastebėjo „reikšmingą jo sveikatos pablogėjimą“ ir rekomendavo jam nedalyvauti viešuose renginiuose.

V. Putinas „greitai pavargsta“, jį „dažnai kamuoja galvos svaigimas ir galvos skausmai“, be to, jis yra linkęs į „sąmonės pritemimą“, rašė „SVR generolas“.

Teigiama, kad nesėkmingai vykstantis karas Ukrainoje taip pat daro įtaką. Nuolatinė nervinė įtampa ir pasinėrimas į problemas fronte sukūrė neigiamą aplinką sirgti.

Gruodžio mėnesį, atsižvelgdamas į medikų rekomendacijas, prezidentas atšaukė kelis tradicinius renginius ir kelis vizitus. Tarp jų – paskutinę minutę pasitraukimas iš gruodžio 28 d. prezidento kelionės į Pskovą.

Dėl to oficialiai buvo apkaltintos „nepalankios skrydžio sąlygos“, nors oro prognozės rodė, kad dangus bus giedras.

Pranešama, kad Rusijos prezidentas atšaukė ir vizitą į didžiausią Rusijos tankų gamyklą Nižnij Tagile, Uralo kalnuose, taip pat atšaukė savo įprastą dalyvavimą metų pabaigos vyriausybės ministrų susitikime.

V. Putinas atsisakė surengti tradicinę gruodžio mėnesio spaudos konferenciją, kurios metu prezidentas paprastai kalba iki keturių valandų ir atsakinėja į žurnalistų bei žiūrovų klausimus, ir netgi atšaukė savo mėgstamas metų pabaigos ledo ritulio varžybas.

V. Putino sveikata yra nacionalinio saugumo klausimas, todėl artimiausioje ateityje jo bendravimas su spauda nebus toks pat kaip prieš pandemiją.

Jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas Naujųjų išvakarėse pareiškė, kad V. Putino sveikata yra nacionalinio saugumo klausimas, todėl artimiausioje ateityje jo bendravimas su spauda nebus toks pat kaip prieš pandemiją.

Spekuliacijos apie V. Putino sveikatą sklando nuo tada, kai vasario 24 d. jis įsakė kariams pereiti Ukrainos sieną. Per viešus pasirodymus jis atrodė nestabilus, o per susitikimus su kitais pasaulio lyderiais neįprastai judino rankas ir kojas.

Prieš vieną susitikimą su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka karo pradžioje jo ranka drebėjo, o tai buvo akivaizdus Parkinsono ligos požymis. Kituose vaizduose jis buvo užfiksuotas tvirtai suspaudęs stalo kraštą, tarsi bandydamas sustabdyti drebulį.

Jo eisena taip pat kėlė įtarimų dėl akivaizdaus šlubavimo.

Jo gerbėjas režisierius Oliveris Stone'as, kuriam buvo suteikta plati galimybė bendrauti su V. Putinu kuriant 2017 m. dokumentinį filmą, taip pat teigė, kad mano, jog V. Putinas sirgo vėžiu, bet jį įveikė.

Pernai Rusijos žurnalistinių tyrimų tinklalapis „Proekt“ teigė, kad V. Putinas keliauja su didele gydytojų komanda.

Tarp jų buvo reanimacijos, traumų gydymo ir vėžio specialistų.

Kremlius nuolat neigia pranešimus, kad V. Putino sveikata prasta, ypač nuo karo Ukrainoje pradžios.

alfa.lt