„Bloomberg Economics" analitikai: Europai prognozuojama labai niūri ateitis

Jų vertinimu, recesijos atsiradimo riziką lemia keli veiksniai: Europos centrinio banko didinamos palūkanų normos; Atnaujinti valstybinių išlaidų ribojimai; Uždelstas didesnių skolinimosi išlaidų poveikis; Energetinių išteklių kainų augimas.

Remiantis analize, dar praėjusiais metais pasijutusios skausmingos augančių skolinimosi įkainių pasekmės 2024 metais stiprės, kas lems ekonomikos susitraukimą 3,8 proc. Priklausomai nuo kuro kainų dinamikos, valstybių sprendimai nutraukti paramos teikimą nuostolius gali padidinti iki 5 proc.

„Dėl aukštų palūkanų normų ir ribotų valdžios galimybių teikti paramą, euro zona gali atsidurti spąstuose", - teigiama straipsnyje. Jo autoriai situaciją įvardino kaip pasirengimą „skausmingam atpildui".

Pavojus slypi tame, kad ekonomikos stabilumas suteikia apgaulingą ramybės jausmą, o finansinė-kreditinė politika griežtinama pavėluotai ir susiduriant su kliūtimis. Tai pareiškė tyrimo bendraautorius Džeimis Rašas (Jamie Rush). Dėl to, pasak jo, šalių vyriausybės gali atsidurti nepavydėtinoje padėtyje.

Geriausiu ekonominiu 2024 metų scenarijumi būtų „minkštas nusileidimas", tačiau D.Rašo nuomone, euro zonos šalių laukia niūresnės perspektyvos.

„Minkštu nusileidimu" vadinamas recesijos leidžiantis išvengti nuoseklus ekonomikos augimo lėtėjimas. Šio proceso metu Centriniai bankai palūkanas didina tik tiek, kiek, nesukeliant ypač neigiamų pasekmių, reikalinga norint išvengti ekonomikos perkaitimo ir pergyventi infliaciją.

Ekspertas paaiškino, kad augančios palūkanų normos galiausiai skaudžiai smogs Europos ekonomikai, o didelių skolų ir biudžeto ribojimų slegiamos vyriausybės nebesugebės atlikti stabilizuojančio vaidmens, prie kurio visi buvo pripratę.

Dėl šito euro zonos ekonomika gali atsidurti net blogesnėje padėtyje, negu buvo prieš dešimtmetį, kai prieš pasaulinę finansinę krizę buvo stebimas ankstesnis įtampos ciklas, apibendrino „Bloomberg".