Blėsta viltys dėl greito Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas turi susitikti su trijų šalių atstovais ir mėgins pasiekti pažangos nagrinėjant Šiaurės šalių narystės paraiškas, kurias Ankara blokuoja.

„Manau, kad tai įmanoma, bet bus labai sunku“, – naujienų agentūrai AFP sakė Stokholmo universiteto Turkijos studijų instituto direktorius Paulas Levinas. „Tam reikia, kad abi šalys parodytų tikrą norą padaryti kompromisų“, – sakė jis.

NATO ir dvi Šiaurės šalys tikėjosi, kad paraiškų teikimo procesas bus greitas. Tačiau paskutinės minutės Ankaros opozicija visus užklupo netikėtai ir tokiu metu, kai NATO siekia sutelkti vieningą frontą prieš Rusiją.

Ankara kaltina Suomiją ir Švediją suteikus saugų prieglobstį uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės įtraukė į „teroristinių“ grupuočių sąrašą. Ankara taip pat pareikalavo, kad jos panaikintų ginklų embargą Turkijai.

Bet kokiam susitarimui dėl narystės NATO turi pritarti visos 30 Aljanso narių, todėl vis labiau baiminamasi, kad Turkija gali neribotam laikui atidėti Šiaurės šalių siekius.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin neseniai išreiškė nuogąstavimus, kad jei problemos nebus išspręstos „iki Madrido, yra rizika, jog padėtis bus įšaldyta“.

Didžiausias keblumas – kurdai

Ankaros pyktis pirmiausia nukreiptas į Švediją. „Švedija laiko PKK teroristine organizacija ir tokia jos pozicija yra nuo 1984 m.“, – sakė P. Levinas ir pridūrė, kad ji „neabejotinai buvo pirmoji, be Turkijos, šalis“, tai padariusi.

„Taigi ta prasme Švedija nelabai išsiskiria“ iš kitų Europos šalių. Tačiau Švedija palaiko YPG – JAV remiamą Sirijos kurdų grupuotę – ir jos politinę atšaką Demokratinės sąjungos partiją (PYD). Ankara laiko Vakarų remiamą YPG, kovojusią su „Islamo valstybe“ Sirijoje, PKK Sirijos atšaka.

Siekdama išsklaidyti Ankaros susirūpinimą, Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pabrėžė, kad pastaraisiais metais Švedija sugriežtino savo kovos su terorizmu įstatymus, nauji griežtesni teisės aktai įsigalios nuo liepos 1 dienos.

Švedija taip pat pareiškė, kad jos nepriklausoma ginklų eksporto agentūra pasirengusi peržiūrėti savo politiką, kai šalis taps NATO nare.

P. Levinas pažymėjo, kad viena iš sričių, kurioje Švedija išsiskiria Europoje, yra ta, kad ji „paprastai labiau simpatizuoja platesniam kurdų reikalui“. Skandinavijos šalyje gyvena apie 100 tūkst. kurdų, kuriuos P. Levinas apibūdino kaip „įtakingą“ ir „gebančią mobilizuotis“ bendruomenę. „Šia prasme galbūt Turkija yra teisi, atkreipdama dėmesį į Švediją“, – sakė P. Levinas.

Pasak Upsalos universiteto politikos mokslų profesorės Li Bennich-Bjorkman, kurdai yra problemos su Ankara esmė. „Yra tikras konfliktas tarp Švedijos požiūrio į kurdų klausimą ir Turkijos reikalavimų Švedijai“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Švedijos rankos surištos

Tuo metu Švedijos vyriausybė spaudžiama ir namų fronte, jos rankos surištos nepriklausomos kurdų kilmės įstatymų leidėjos. Amineh Kakabaveh yra buvusi Kairiosios partijos Irano kurdų kilmės narė, nuo 2019 m. nepriklausoma parlamentarė.

Lapkritį jos balsas buvo lemiamas atvedant į valdžią socialdemokratus, mainais į glaudesnį bendradarbiavimą su PYD. „Ji yra labai stiprioje pozicijoje, nes socialdemokratams reikia jos balso“, – naujienų agentūrai AFP sakė Amerikos įmonių instituto Šiaurės šalių ekspertė Elisabeth Braw.

Šą savaitę A. Kakabaveh pagrasino balsuoti prieš vyriausybės biudžeto pasiūlymą, jei Švedija sutiks parduoti ginklus Turkijai. Švedijos vyriausybės dvejas derybas su A. Kakabaveh ir Ankara „labai sunku suderinti“, pažymėjo P. Levinas.

Jei problema iki tol nebus išspręsta, rugsėjį vyksiantys Švedijos įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai gali užbaigti aklavietę su Ankara. A. Kakabaveh greičiausiai nebus perrinkta į parlamentą, o tai leistų vyriausybei laisviau derėtis su Turkija.

„Tikrai atrodo, kad Švedijos vyriausybė bando pasitraukti iš šio susitarimo su A. Kakabaveh, kad galėtų diskutuoti su Turkija“, – sakė P. Levinas. Tuo pat metu pirmalaikiai rinkimai Turkijoje taip pat yra galimybė „pakeisti padėtį ir sudaryti sąlygas rasti kokį nors sprendimą“, pažymėjo jis.