Baltieji rūmai remia įstatymo projektą, kuriuo siekiama konfiskuoti 300 mlrd. dolerių įšaldytų Rusijos atsargų

Tai išplaukia iš JAV Nacionalinio saugumo tarybos (NST) notos Kongresui, kuriame buvo parengta atitinkama iniciatyva, rašo "Bloomberg" su nuoroda į dokumentą.

"Įstatymo projektas suteiktų vykdomajai valdžiai įgaliojimus, reikalingus konfiskuoti Rusijos suverenų turtą Ukrainos naudai", - rašoma pažymoje.

Aukšto rango agentūros pareigūnas patvirtino Baltųjų rūmų poziciją ir pridūrė, kad šis klausimas bus svarstomas Didžiojo septyneto (G7) šalių susitikime prieš antrąsias karo Ukrainoje pradžios metines.

Prieš tai Vašingtonas nurodė trims darbo grupėms išnagrinėti būdus, kaip iki 2024 m. vasario 24 d. konfiskuoti Rusijos turtą, rašė "Financial Times".

Prie šio darbo prisijungė Kanada, Didžioji Britanija ir Japonija.

Tačiau Vokietija, Prancūzija ir Italija išreiškė savo prieštaravimus ir pavadino, kad būtina atidžiai išnagrinėti tokio žingsnio teisėtumą.

Pasak FT, svarstomi įvairūs variantai: nuo tiesioginio Rusijos įšaldyto turto konfiskavimo ir išleidimo iki pajamų iš jo panaudojimo arba šių lėšų panaudojimo kaip užstato paskoloms.

Silpnėjant Vakarų finansinei paramai Ukrainai, JAV suintensyvino diskusijas šiuo klausimu, teigė "The New Tork Times" šaltiniai.

Visų pirma, Kongresas nuo spalio mėnesio nesusitarė dėl 61,4 mlrd. dolerių pagalbos Kijevui paketo, o ES šalys nesugebėjo skirti 50 mlrd. eurų.

Europos Komisijos duomenimis, G7 šalys, ES ir Australija įšaldė Centrinio banko turtą, kurio vertė 2022 m. siekia 260 mlrd. eurų.

Tuo tarpu 210 mlrd. vertės turtas laikomas ES. Tai grynieji pinigai ir vyriausybės obligacijos eurais, doleriais ir kitomis valiutomis.

Didžioji dauguma ES užblokuoto turto, kurio vertė apie 191 mlrd. eurų, buvo įšaldyta Belgijos depozitoriume "Euroclear".

Dar 19 mlrd. eurų areštavo Prancūzija. Kitų šalių dalis yra daug mažesnė - pavyzdžiui, Vokietija turi turto už maždaug 210 mln. eurų.

Tuo pat metu JAV užblokavo tik 5 mlrd. dolerių vertės turto, rašo FT.