Baltieji rūmai: branduolinių pajėgų parengtį padidinęs Putinas „išgalvoja grėsmes“

„Toks yra prezidento Putino elgesys, kurį stebėjome per šį konfliktą – išgalvojamos neegzistuojančios grėsmės, siekiant pateisinti tolesnę agresiją“, – televizijos ABC eteryje sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki), komentuodama Kremliaus žingsnį.

„Pasaulio bendruomenė ir Amerikos žmonės turėtų tai vertinti per šią prizmę. Matėme, kad jis tai daro vėl ir vėl“, – pridūrė ji.

J. Psaki pabrėžė, kad Rusijai nebuvo iškilusi grėsmė nei iš NATO, nei iš Ukrainos.

„Visa tai yra V. Putino elgesys, kuriam mes priešinsimės... Turime galimybę apsiginti, bet taip pat turime netylėti dėl stebimų įvykių“, – kalbėjo Baltųjų rūmų atstovė.

Kelios dienos iki Rusijos invazijos V. Putinas pagrasino griežtai atsakyti visoms valstybėms, kurios tiesiogiai įsikištų į konfliktą Ukrainoje. Jis taip pat priminė apie savo šalies, kaip branduolinės galybės, statusą.

Į Maskvos žingsnį sekmadienį sureagavo ir JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield.

„Prezidentas Putinas toliau eskaluoja šį karą visiškai nepriimtinu būdu, – nurodė ambasadorė. – Turime ir toliau griežčiausiai smerkti jo veiksmus.“

Lieka neaišku, kokia bus praktinė V. Putino įsakymo reikšmė. Rusijos ir JAV strateginių branduolinių pajėgų sausumos ir povandeninis segmentai paprastai nuolat yra pasirengę kovos veiksmams, kitaip nei branduolinius užtaisus galintys nešti bombonešiai ir kiti orlaiviai.

Jei V. Putinas lieps apginkluoti rusų bombonešius ar kitaip padidinti jų kovinę branduolinę parengtį – arba jeigu jis įsakys jūroje dislokuoti daugiau balistinėmis raketomis ginkluotų povandeninių laivų – Vašingtonas galėtų jaustis priverstas atsakyti tuo pačiu, perspėjo Amerikos mokslininkų federacijos branduolinių klausimų analitikas Hansas Kristensenas.

Pasak eksperto, toks scenarijus reikštų nerimą keliantį padėties eskalaciją ir potencialią geopolitinę krizę.

NATO: V. Putino paskelbta Rusijos branduolinių pajėgų parengtis – pavojinga ir neatsakinga

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas paskelbti savo šalies branduolinių pajėgų kovinę parengtį yra pavojingas ir neatsakingas žingsnis, sekmadienį sakė NATO vadovas.

„Tokia retorika pavojinga. Toks elgesys – neatsakingas“, – televizijai CNN sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

„Ir, be abejo, jeigu tokia retorika derinama su tuo, kas daroma Ukrainos – vykdomas karas prieš nepriklausomą suverenią valstybę, vykdoma didelio masto invazija į Ukrainą – tai prideda šiai situacijai rimtumo“, – pridūrė J. Stoltenbergas.

Anksčiau sekmadienį V. Putinas sekmadienį nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu.

„Didžiųjų NATO valstybių aukščiausio rango pareigūnai agresyviai pasisako mūsų šalies atžvilgiu, todėl įsakau gynybos ministrui ir Generalinio štabo viršininkui paskelbti Rusijos armijos atgrasymo pajėgoms ypatingą kovinės parengties režimą“, – per susitikimą su gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir Generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu sakė V. Putinas.

„Klausau“, – atsakė S. Šoigu.

V. Putinas pareiškė, kad Vakarų šalys imasi „nedraugiškų“ žingsnių prieš Rusiją ekonomikos srityje.

„Turiu omeny nelegitimias sankcijas, apie kurias visi žino“, – pareiškė V. Putinas.

Rusijos branduolinis arsenalas yra antras pagal dydį pasaulyje. Šalis turi daug balistinių raketų, sudarančių strateginių pajėgų pagrindą.

V. Putinas ketvirtadienį pradėjo įsiveržimą į Ukrainą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Rusijos sausumos pajėgas veržiasi į Ukrainą iš šiaurės – per Baltarusiją, taip pat rytų ir pietų, bet sulaukia įnirtingo ukrainiečių pajėgų pasipriešinimo, kurio intensyvumas tikriausiai nustebino Maskva, sakė Vakarų šaltiniai.

Ukrainos pareigūnai ir kariškiai sakė, kad kai kurie Rusijos daliniai atrodo demoralizuoti ir išsekinti. Jų teigimu, dešimtys karių pasidavė į nelaisvę.