Baltarusių ekspertas: Lukašenka „išdurs“ Putiną pirmai progai pasitaikius

Faktiškai Baltarusija jau kariauja Rusijos pusėje, nes leidžia naudotis savo teritorija kariuomenės judėjimui ir raketų smūgiams į Ukrainą.

V. Putinas labai norėtų, kad Baltarusija įsitrauktų 100 proc. ir jos kareiviai vyktų į frontą, tačiau, Kyjive gyvenančio baltarusių eksperto nuomone, armijoje tarnaujantys jo tautiečiai visai nedega noru mirti fronte už naująją Kremliaus imperiją.

Be to, baltarusių armijos kovinis pajėgumas yra labai nedidelis ir ukrainiečiai puikiausiai susidorotų su šia kariauna.

Galiausiai A. Lukašenka dreba dėl savo sosto ir visai nenori išsiųsti iš šalies ginkluotos savo „apsaugos“.

Kariauti nenori

Neseniai pasklido gandai, kad baltarusių kareiviai ir karininkai atsisako kariauti Ukrainoje, todėl esą kai kuriuose daliniuose baltarusių karininkus pakeitė rusai.

Tačiau I. Tyškevičius teigia, kad šie gandai yra labai abejotini:

„Visai gali būti, kad prie baltarusiškų dalinių priskiriami Rusijos specialistai, tačiau labai abejoju tuo, kad baltarusių daliniai būtų perleidžiami vadovauti rusams.

Galiausiai dabartinėje situacijoje vargu ar Rusija turi laisvų karininkų.“

Pats Lukašenka visai nenori jų visų siųsti į frontą. Kas gi tada saugos jį patį?

Eksperto nuomone, bandymas siųsti baltarusius į frontą apskritai neturi prasmės, nes visiškai nenorintys kariauti baltarusiai veikiausiai masiškai pasiduotų ukrainiečiams. „Kovo 8 d. buvo atlikta kariškių apklausa ir jos rezultatai tikrai nedžiugino rusų.

Tai atspindi bendras nuotaikas baltarusių visuomenėje.

Kaip besistengtų rusų propaganda, niekas nenori kariauti su Ukraina“, – teigė I. Tyškevičius.

Pasak jo, įtraukti Baltarusijos armiją į karą iš esmės beprasmiška ir dėl to, kad ji labai silpna. „Sakoma, kad turime apie 65 tūkst. kareivių, bet tai netiesa.

Realiai iš viso yra apie 40 tūkst., o karo veiksmams pasirengę yra apie 10 tūkstančių. Na, dar keli tūkstančiai pasieniečių ir vidaus kariuomenės.

Su tokiomis pajėgomis ukrainiečiai aiškiai susitvarkytų. Bet nepamirškime, kad pats A. Lukašenka visai nenori jų visų siųsti į frontą. Kas gi tada saugos jį patį?“ – retoriškai klausė Alfa.lt pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad dauguma Baltarusijos armijos dalinių yra nepilnai komplektuoti ir pritaikyti tik gynybiniams veiksmams.

Norint juos panaudoti puolime, reikėtų skelbti mobilizaciją, bet, atsižvelgiant į nuotaikas visuomenėje, vargu ar ir tai pavyktų padaryti.

„Mano žiniomis, pasklidus gandams apie galimą mobilizaciją, baltarusiai greitai išsiaiškino, kad bausmės už neatvykimą į karinį komisariatą yra ne itin griežtos ir geriau rinksis bausmę nei šaukimą“, – sakė I. Tyškevičius.

Iharis Tyškevičius.Asmeninis archyvas

Bijo savo paties aplinkos

Alfa.lt kalbinto eksperto vertinimu, A. Lukašenka tikrai tikėjo, kad Ukraina kapituliuos vos po kelių dienų, kaip to turbūt tikėjosi ir V. Putinas.

Todėl dabar A. Lukašenka yra pasimetęs ir išsigandęs. „A. Lukašenka manė, kad sužaidė labai sėkmingai.

Tuoj Kyjive bus suformuota nauja vyriausybė ir jis žais atsvarų žaidimą su Kremliumi ir „naująja“ Ukraina, kaip žaidė daug metų“, – teigė I. Tyškevičius.

Tačiau Ukraina iki šiol laikosi – viskas yra visai ne taip, kaip planavo Baltarusijos diktatorius. Jis susidūrė su daugybe rizikos faktorių.

Pirmiausia, I. Tyškevičiaus nuomone, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Baltarusijoje dislokuotos Rusijos pajėgos veikia visiškai laisvai ir neatsiklausia baltarusių valdžios įstaigų nuomonės.

„Diktatorius turi visiškai kontroliuoti savo šalies teritoriją.

Jei jis to negali – jis jau nebe diktatorius. Ką jis daro? Ima pasakoti pasakas apie kažkokius Ukrainos planuotus puolimus, apie kuriuos jie su V. Putinu žinojo dar prieš pusmetį.

Pirmiausia tai – psichologinė savigynos reakcija. Jam baisu ir šitaip jis guodžia pats save. Iš kitos pusės, jis mėgina šią pasakaitę „prakalti“ bent jau daliai baltarusių visuomenės. Jo paties aplinka šiomis pasakomis nelabai tiki“, – svarstė I. Tyškevičius.

Anot eksperto, dabar iškilo grėsmė ir A. Lukašenkos planams „nusinulinti“ kadencijas ir vėl užimti prezidento postą. Jis padarė tiek daug klaidų, kad jo paties artimiausia aplinka atsisuks prieš jį.

Jis ima pasakoti pasakas apie kažkokius Ukrainos planuotus puolimus, apie kuriuos jie su V. Putinu žinojo dar prieš pusmetį.

Pirmiausia tai – psichologinė savigynos reakcija. Jam baisu ir šitaip jis guodžia pats save.

„O jei jis sumanys pradėti visavertį karą prieš Ukrainą, klausimas jau bus visai kitoks: ar jis išgyvens iki trokštamų 2025 m., kai jis ketino tęsti valdymą pagal naująją Konstituciją?

Tai nereiškia, kad Baltarusija staiga taps demokratinė, tačiau pats diktatorius vieną rytą gali nebepabusti. Širdis neatlaikė…

Maža kas gali nutikti…“ – prognozavo Alfa.lt pašnekovas.

„Jau ir ankstesnės sankcijos skaudžiai smogė Baltarusijos elitui. Jie kentėjo sukandę dantis, bet dabar svarsto jau kitaip: anksčiau jie dalijosi „pyragą“ tarpusavyje, o jei ateina rusai – teks dalytis ir su jais.

Visame tame jie mato A. Lukašenkos klaidas.

O jei gaujos vadas „nepataikė“, kažkas su juo nebegerai“, – aiškino I. Tyškevičius.

Jo nuomone, Baltarusijos elitas jau nepatenkintas nuostoliais, kuriuos patyrė versle su Baltijos šalimis, Lenkija ir kitomis ES valstybėmis.

Šiandien gi jie prarado ir Ukrainos rinką.

Maža to, net ir po karo ekonominius santykius atkurti bus labai sunku, nes ukrainiečiai puikiai prisimins, per kieno sieną link Kyjivo veržėsi Rusijos armija.

Išdurti V. Putiną

A. Lukašenka taip pat suvokia, kad jo klaidas mato jo paties aplinka. „Svarbiausias dalykas A. Lukašenkai – valdžia. Pripažinimas, pinigai ir visa kita – tik įrankiai išlaikyti valdžią.

Jis ir anksčiau ne kartą naudojosi net ir menkiausiomis galimybėmis kontaktuoti su Vakarais, jei Rusijos spaudimas pasidarydavo pernelyg sunkus.

Jei tik jis gauna progą nusverti Rusijos įtaką Kinijos pagalba – nedelsdamas tuo naudojasi“, – priminė Alfa.lt pašnekovas.

Pasak jo, tai reiškia, kad vos tik karas baigsis Ukrainos pergale arba bent jau Ukrainai priimtinomis sąlygomis, A. Lukašenka bus pirmasis, kuris atsiribos nuo Kremliaus.

Vos tik karas baigsis Ukrainos pergale arba bent jau Ukrainai priimtinomis sąlygomis, A. Lukašenka bus pirmasis, kuris atsiribos nuo Kremliaus.

„Ne veltui A. Lukašenka dabar plėtoja santykius ne tik su Kinija, bet ir Iranu bei Pakistanu. Jei iškiltų grėsmė V. Putino režimui, A. Lukašenka piršto nepajudintų, kad jam padėtų.

Jei tik jis laiku susiras naujus partnerius, A. Lukašenka gali išsaugoti valdžią net ir žlugus V. Putinui.

Su sąlyga, kad A. Lukašenka laiku tai pajus ir nedelsdamas mes Kremlių“, – tvirtino ekspertas.

Tačiau net ir tokiu atveju, I. Tyškevičiaus nuomone, A. Lukašenka vargu ar ištemps dar vieną kadenciją.

„Ši jo kadencija – paskutinė. Tai lemia ne išoriniai, o vidiniai faktoriai.

Dauguma jo paties aplinkos žmonių, net ir nebūdami iš principo prieš diktatūrą, nori visai kitų ekonominių sąlygų ir visai kitokių santykių su kaimynais.

Gal ir galima dar 2–3 metus tempti dabartinėmis sąlygomis, bet paskui vis vien liks tik 2 variantai: arba kažkas Baltarusijoje keičiasi, arba šis gaujos vadas eina ten, kur jau nuėjo rusų karo laivas“, – sakė I. Tyškevičius.