Audrius Butkevičius: Virš Europos sklando karo šmėkla

Vladimiras Putinas su šypsena stebėjo Džo Baideno grasinimus. EPA - Eltos nuotr.

Dramatiškas įspėjimas buvo paskelbtas kitą dieną, kai Dž.Baidenas (Joe Biden) ir V.Putinas dvi valandas kalbėjosi vaizdo ryšiu, ir JAV lyderis sakė, kad jo kolega iš Rusijos gavo „žinią".

Dž.Baidenas sakė, kad, be ekonominių priemonių, nauja Rusijos ataka prieš Ukrainą sukels didesnį JAV karinį dalyvavimą Rytų Europos NATO sąjungininkių teritorijoje.

Jungtinės Valstijos glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos kariuomene, ir nuo 2014 metų skyrė šaliai daugiau kaip 2,5 mlrd. dolerių.

Po pokalbio su V.Zelenskiu Dž.Baidenas ketino paskambinti devynioms NATO Rytų Europos šalims, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis, ir aptarti būsimą viršūnių susitikimą su V.Putinu, pranešė Baltieji rūmai.

Spaudimas Maskvai

V.Zelenskis „teigiamai" įvertino tai, kad JAV ir Rusijos lyderiai pasikalbėjo tiesiogiai. „Manau, kad Ukrainos pergalė yra tai, kad JAV visada rėmė Ukrainą, mūsų suverenitetą ir nepriklausomybę", - po V.Putino ir Dž.Baideno virtualaus susitikimo sakė Ukrainos lyderis.

Po šių derybų Vakarų Europos šalys sustiprino diplomatinį spaudimą Kremliui. Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) perspėjo dėl „pasekmių" dujotiekiui „Nord Stream 2".

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija perspėjo, kad Rusija susidurs su „strateginėmis didelio masto pasekmėmis".

JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas (Antony Blinken) sakė išgirdęs panašią žinią per derybas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Šarliu Mišeliu (Charles Michel).

Jiedu „sutiko, kad reikia greitai priversti Rusiją sumokėti didžiulę kainą, jei ji eskaluos agresiją Ukrainoje", - sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Praisas (Ned Price).

Bijo NATO plėtros

V.Putinas teisino Rusijos iki 100 tūkst. karių perkėlimą prie Ukrainos sienos per pastarąsias kelias savaites kaip gynybinę priemonę, Kremliui baiminantis, kad buvusi sovietinė Ukraina bus įtraukta į NATO sferą.

Trečiadienį V.Putinas atsisakė pasakyti, ar planuoja įsiveržti į Ukrainą. Jis sakė, kad vien stebėti, kaip NATO artėja prie Rusijos, prilygtų „nusikalstamam neveikimui", ir tvirtino, kad Maskva turi „teisę ginti savo saugumą".

„Negalime nesijaudinti dėl galimo Ukrainos priėmimo į NATO, nes po to neabejotinai bus dislokuoti atitinkami kariniai kontingentai, bazės ir ginklai, kurie mums kelia grėsmę", - sakė jis.

Per derybas su Dž.Baidenu Rusijos lyderis pareikalavo, kad Vakarai suteiktų teisines garantijas, kad NATO nebesiplės į Rytus.

Į Vakarus orientuota Ukrainos vyriausybė nori įstoti į NATO karinį aljansą, tačiau dar nė nepriartėjo prie tokios galimybės.

Rusijos kariai jau okupavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o Rusijos remiamos separatistų pajėgos atplėšė promaskvietišką Rytų Ukrainos teritorijos dalį.

Naujos derybos

Užvakar Ukraina surengė naują derybų raundą dėl paliaubų, daugiausia dėmesio skyrė kovų užbaigimui, sulaikytųjų paleidimui ir kelionių tarp Kijevo ir separatistų regionų atnaujinimui.

ESBO nurodė, kad paliaubų pažeidimų skaičius per pastarąsias dvi savaites buvo „mažesnis" lyginant su ankstesnėmis savaitėmis, tačiau padėtis fronto linijoje „vis dar kelia susirūpinimą".

V.Zelenskis paragino atsiskyrusias dalis atidaryti kontrolės punktus, kad separatistų kontroliuojamuose regionuose gyvenantys žmonės galėtų patekti į Kijevo kontroliuojamą teritoriją. „Ypač dabar, prieš Kalėdų ir Naujųjų metų šventes, tai labai svarbu humanitariniu požiūriu", - sakė V.Zelenskis.

Pasisakė ir nauja vokiečių valdžia

Aštrėjant Ukrainos konfliktui, naujoji Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Berbok (Annalena Baerbock) eskalacijos atveju pagrasino Rusijai rimtais padariniais.

„Rusija sumokėtų aukštą politinę ir pirmiausiai ekonominę kainą, jei vėl pažeistų Ukrainos valstybingumą", - sakė ji Paryžiuje po susitikimo su kolega iš Prancūzijos Žanu Ivesu Le Drianu (Jean Yves Le Drian). Ministrė akcentavo, kad būtina išvengti karinės eskalacijos.

Sprendimą įmanoma rasti tik diplomatiniu keliu, kalbėjo A.Berbok. Ji ir Ž.I.Le Drianas esą pasiruošę asmeniškai imtis aktyvesnių veiksmų.

Prancūzija ir Vokietija vadinamuoju Normandijos formatu tarpininkauja nuo 2014 metų besitęsiančiame konflikte tarp Ukrainos ir Rusijos. Jų 2015-aisiais Minske sutartas taikos planas nėra įgyvendinamas.

Ž.I.Le Drianas sakė, kad Prancūzija ir Vokietija nori kuo greičiau surengti naują susitikimą ministrų lygiu.

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS:

Tikrą pokalbio turinį žino tik jie abu ir jų artimiausi patarėjai. Tačiau šiuo atveju buvo svarbus ne tiek pokalbio turinys, o faktas, jog V.Putinas išprievartavo Dž.Baideną pačiam pokalbiui, t.y. V.Putino tikslas buvo pats pokalbis.

O turinys yra labai abejotinos vertės dalykas...

Nes jeigu V.Putinas grasina karu, tai tam yra senas geras maršalo Fošo pasakymas, kad po pirmo šūvio mūšio laukas pasikeičia. Ir senasis maršalas, žinoma, yra teisus.

Visos amerikiečių sankcijos turės būti peržiūrėtos, jeigu prasidės karinė konflikto dalis ir Ukrainoje prabils ginklai.

O šiaip tos sankcijos atrodo gana komiškai, turint galvoje itin glaudžius ekonominius ryšius tarp eilės JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Rusijos kompanijų.

Pavyzdžiui, kalbant apie „Nord Stream 2" - vieną pagrindinių jų visų ekonominių-politinių projektų, kuris yra tarp šio konflikto sudėtinių dalių - tai ten dalyvauja ne tik vokiečiai su Angela Merkel priešakyje ir visa kita „Putin-ferštein" kompanija. Ten dalyvauja ir britai.

Taigi, galvoti, kad štai šitos stambios korporacijos su biudžetais, artimais valstybių biudžetams, neturės įtakos sankcijų mechanizmui, taip pat būtų labai naivu.

Reikia suprasti ir tai, kad pastaruoju metu „miegančio Džo" reitingai krito taip, kaip nebuvo kritę nė vieno kito JAV prezidento.

Ir taip nutiko ne tik dėl Dž.Baideno ekonominės politikos, bet ir dėl to, kad jo pažadai apie santykius su Rusija buvo akivaizdus melas rinkėjams. Todėl reikia manyti, kad ir šis jo pokalbis su V.Putinu buvo paveiktas reitingų kritimo situacijos.

Ir štai tokiame fone atsiranda informacija, jog JAV savo kariškių į Ukrainą siųsti neketina.

Tačiau, jeigu tas konfliktas tikrai vyks, tai jis bus labai neblogai aptarnaujamas ir aprūpinamas iš Vakarų partnerių, bet tikėti, kad kažkas, išskyrus ukrainiečius, gins jų pačių teritoriją, yra sudėtinga...