Atlyginimai Sovietų Sąjungoje: kas gaudavo daugiausiai ir kam užtekdavo pinigų

Iš tautiečių, prisimenančių SSRS laikus, dažnai galima išgirsti frazes: "Tada dešra kainavo 2,20". Tai reiškia, kad kainos ir atlyginimai SSRS buvo atitinkami, už juos buvo galima nusipirkti daug ką. Kokie atlyginimai buvo SSRS iš tikrųjų.

Atlyginimai SSRS pagal metus ir šalis

Pavyzdžiui, 1970 m. vidutinis atlyginimas buvo 122 rubliai, po penkerių metų - 145,8 rublio, o prieš pat SSRS žlugimą - 1980 m. žmonės gavo 168,90 rublio.

Tačiau vidutinis darbo užmokestis nebuvo vienodas visose sąjunginėse respublikose. Didžiausias jis buvo Estijoje - 135 rubliai, o mažiausias - Moldovoje - 102,8 rublio. Ukrainoje jis buvo 115,2 rublio, Baltarusijoje - 106,4 rublio, o RSFSR - 126,1 rublio.

Atlyginimai SSRS pagal profesijas - kas kiek uždirbo

Kas daugiausiai uždirbo SSRS, nesunku atspėti. Tais laikais, kaip ir dabar, didžiausius atlyginimus gaudavo politinės viršūnės atstovai.

Didžiausią atlyginimą gaudavo SSRS politinio biuro nariai. 

O kitų pareigūnų vidutinės pajamos svyravo nuo 200 iki 1200 rublių. Pavyzdžiui, ministras gaudavo 800 rublių. Taigi tie, kurie SSRS buvo laikomi turtingais, buvo politikai ir vadovai.

Dar vienas pavyzdys, kas kiek uždirbdavo SSRS.

Ypač gerai tada uždirbdavo kalnakasiai, nes jų darbas buvo susijęs su rizika gyvybei. Jie namo parsinešdavo po tūkstantį rublių per mėnesį.

O už viršvalandžius jiems priklausė papildomos išmokos.

Metalistai taip pat gaudavo gerus atlyginimus, nes jų darbas buvo pavojingas. Tokios gamyklos direktorius gaudavo 800 rublių atlyginimą, cecho viršininkas - 500 rublių, o vyresnysis stalius - iki 600 rublių.

Gerai buvo mokama ir tokių darbininkiškų profesijų darbuotojams, kaip mechanikai, elektrikai, tekintojai. Jie gaudavo po 250 rublių, o dvigubai viršijus planą ar patobulinus įgūdžius jų darbas buvo vertinamas 600 rublių per mėnesį.

Apskritai aukštos kvalifikacijos darbininkai gaudavo gerus atlyginimus, kuriuos sudarė norma ir priedai už kvalifikacinę klasę.

Pavyzdžiui, fabriko darbininkas gaudavo 180-250 rublių, o brigadininkui priklausė apie 350 rublių.

Tuo pat metu gamyklų direktoriai negaudavo daugiau nei geriausiai apmokami pavaldiniai. Septintajame-aštuntajame dešimtmetyje aukštos kvalifikacijos darbininkų atlyginimai siekė 500-1000 rublių.

O Tolimuosiuose Rytuose ar Šiaurėje prie atlyginimo buvo pridedamas iki 50 proc. priedas. Be to, penkerius metus jis augo po 10 proc. per metus. Natūralu, kad darbininkai negalėjo tikėtis tokios atlyginimų gausos.

Be to, buvo gerai apmokamas prekeivių, viešbučių darbuotojų, laivų kapitonų ir jūreivių, naftininkų, miškininkų ir diplomatų darbas.

Sportininkai gaudavo 250-300 rublių atlyginimą ir papildomus 100 rublių mokėjimus už įvairius pasiekimus.

Ir atkreipkite dėmesį, kad mažiausiai Sąjungoje gaudavo krovėjai - 100 rublių, fabriko valytojai - apie 80 rublių, o, pavyzdžiui, mokykloje - 60-70 rublių. 

Atlyginimas SSRS mūsų pinigais - paprastas palyginimas

Taigi, paprasto darbininko atlyginimas sovietmečiu buvo apie 120-150 rublių. 

Skirtumas tas, kad SSRS maisto produktų kainas reguliavo valstybė ir jos didėjo kartą per dešimtmetį. Dėl to nukentėjo asortimentas, o pačių produktų trūko.

Dabar egzotiškiausių vaisių bet kuriame prekybos centre galima įsigyti ištisus metus, o tada, pavyzdžiui, mandarinais buvo prekiaujama tik Naujųjų metų išvakarėse.

Be to, 10 kiaušinių SSRS kainavo 1,1-1,3 rublio. - Tai 1 % atlyginimo, litras pieno - 22-24 kapeikos. Tai 0,2 % atlyginimo.

Tačiau kilogramas jautienos kainavo 1,80-2 rublius, o tai sudaro 1,7 % atlyginimo. Vadinasi, maistui, kaip ir dabar, buvo išleidžiama liūto dalis atlyginimo. 

Norint apipavidalinti ar įrengti butą, reikėjo išleisti pasakišką sumą pinigų.

SSRS už kelnes reikėjo mokėti 30 rublių, o už batus - dar 45 rublius, iš viso 65 proc. vidutinio mėnesinio atlyginimo.

Paprastas vyriškas kostiumas, kaip ir žieminis paltas, kainavo pusantro atlyginimo - 178-189 rublius

. Už batus reikėjo mokėti 70 rublių (60 % atlyginimo). 

Baldai taip pat buvo brangūs - už sofą-lovą ar spintą reikėjo mokėti beveik du atlyginimus.

Dabar baldų kainos taip pat nėra mažos, bet vis dėlto norint nusipirkti sieną savo bute nereikia surinkti 4 metų atlyginimo. Be to, yra asortimentas kiekvienam skoniui ir piniginei.

Šaltinis: UNIAN.net